Mokymas

 

Šiame puslapyje galima rasti nuorodas į diskusijas apie matematinio ugdymo problemas Lietuvoje ir kitose šalyse. Puslapio apačioje diskusijos ir tekstai bendrais švietimo klausimais.

Apie matematikos mokymo reformą, prasidėjusią po 1990 m. kovo 11 d., žurnale Mokykla rašo matematikai P. Gudynas ir A. Zabulionis.

  • P.Gudynas, A.Zabulionis. Apie mokyklinės matematikos tendencijas. Mokykla 1994, 6
  • P.Gudynas, A.Zabulionis. Mokyklinės matematikos raida. Mokykla, 1994, 10-11.
  • P.Gudynas, A.Zabulionis. 12 klausimų matematikos bendrosios mokymo programos autoriams. Mokykla 1995, 3
  • P.Gudynas, A.Zabulionis. Švietimo reforma ir išsilavinimo standartai. Mokykla 1995, 3, 31-32

Savaitraštis DIALOGAS 2012 m. rudenį išspausdino keletą straipsnių su antrašte: Svarstymo objektas – MOKYKLINĖ MATEMATIKA.

2013 m. balandžio 29 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatytas matematinio ugdymo kaitos gairių projektas. Pristatymo tekstas yra čia.

Algirdo Zabulionio įžvalgos savaitraštyje DIALOGAS:

2013 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos krašto dienraštyje Vakarų ekspresas pasirodė A. Milinienės straipsnis Privalomas matematikos egzaminas: ar padės kartūs vaistai?, kuriame įvairūs žmonės pasisako apie galimą privalomą matematikos brandos egzaminą. 2013 m. rugsėjo 13 d. internetiniame žinių portale DELFI pasirodė straipsnis Pažymiai traumuoja? Kada baigti žaisti ir pradėti rimtai vertinti vaikus, kuriame skirtingi žmonės pasisako apie atsisakymą vertinti pažymiais pradinių klasių moksleivius. Straipsnio gale į klausimus atsakė Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina ŠeibokienėĮ klausimą: Kada buvo atsisakyta vertinimo pažymiais ir kodėl? G. Šeibokienė atsakė:

Greitai bus pora dešimtmečių. Praktiškai nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios, kai buvo patvirtinta Lietuvos švietimo koncepcija. Kodėl? Todėl, kad pasikeitė mokymosi tikslai. Ugdydami mes siekiame ne tik žinių įsisavinimo, atskirų temų ar dalykų išmokimo, bet ir vertybinių nuostatų, asmens gebėjimo taikyti tas žinias praktiškai. Todėl labai svarbu matyti ir vertinti kiekvieno vaiko daromą individualią pažangą, nenuslopinti jo noro siekti vis geresnių rezultatų.

Klausiama:  Ar sprendimas nevertinti pradinukų pažymiais pasiteisino?   G. Šeibokienė pasakė taip:

Šį klausimą suprantu kaip „Ar tikite humanizmu ir demokratija?“ Taip. Tai nelengvas kelias, tačiau tai tikrai įdomi ir prasminga veikla, padedant atsiskleisti geriausioms asmenybės savybėms, paskatinti jų plėtotę.

2013 m. spalio 11 d. Klaipėdos krašto dienraštyje Vakarų ekspresas pasirodė A. Milinienės straipsnis Kodėl vaikai nemėgsta matematikos? 2013 m. spalio 24 d. Klaipėdos krašto dienraštyje Vakarų ekspresas pasirodė A. Milinienės straipsnis Matematika: taisyklės keičiasi Skirtingi požiūriai į 2012 m. OECD organizuotų penkiolikmečių pasiekimų tyrimų (PISA) rezultatus:

Diskusijos dėl mokyklinės matematikos Jungtinėse Amerikos Valstijose

Diskusijos dėl mokyklinės matematikos programos Jungtinėje Karalystėje

Diskusijos dėl mokyklinės matematikos Rusijoje

7 мая 2012 года Президент РФ подписал указ №599, в соответствии с которым до декабря 2013 года должна быть разработана и утверждена «Концепции развития математического образования в Российской Федерации на основе аналитических данных о состоянии математического образования на различных уровнях образования». Рабочую группу по разработке Концепции возглавляет академик, доктор физико-математических наук, профессор А.Л. Семенов. На данный момент идет работа над итоговой редакцией Концепции и приложений к ней, конкретизирующих анализ сегодняшней ситуации в математическом образовании, тенденции и направления развития содержания математического образования.

Matematinis švietimas kitose pasaulio šalyse

Matematinis raštingumas

Matematinis samprotavimas

Matematikos mokymas ir kultūra

Matematikos mokymas ir visuomenė

Matematikos mokytojų rengimas ir tobulinimas

Kognityviniai mokslai apie matematinį ugdymą

Moksliniai tyrimai ir eksperimentai matematinio ugdymo srityje

Matematikos studijos universitete

Matematika ir matematinis ugdymas

ŠVIETIMAS

Švietimas, kultūra ir valstybė

Švietimas ir jo tikslai

Diskusijos aplink PISA

 Diskusijos aplink švietimą

Kokios mums reikia programos (curriculum)?

 Progresyvioji pedagogika

Švietimo sistemos

  • P. Maldeikis. THE LITHUANIAN EDUCATIONAL SYSTEM. Lituanus, 1956. Apie tarpukario Lietuvos švietimo sistemą.
  • J.A. Račkauskas.  THE FIRST NATIONAL SYSTEM OF EDUCATION IN EUROPEThe Commission for National Education of the Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania (1773-1794). Lituanus 1968 vol. 14, No. 4.
  • Finland, University of Helsinki. Department of Teacher Education.
  • Real Finnish Lessons – Gabriel Heller Sahlgren.„If societal changes and historical processes are indeed crucial for Finland’s rise and its subsequent decline, we should be hesitant before attempting to draw out specific policy lessons. For example, emphasising high-quality teachers with high social status is of little value for policymakers in other countries unless they are told how this is supposed to be achieved with the tools at their disposal. And while the status and quality of teachers are both remarkably high in Finland, this appears to have been caused by a unique mix of socio-historical processes rather than education policy. In fact, this applies to most explanations for changes in Finnish pupil achievement. So what, if anything, can other countries learn from studying Finland’s performance trajectory? Overall, the strongest policy lesson is the danger of throwing out authority in schools, and especially getting rid of knowledge-based, teacher-dominated instruction.“

Pastarojo meto švietimas Lietuvoje

 Posted by at 07:09

  One Response to “Mokymas”

  1. Kembridzo mokiniai yra savimi pasitikintys, atsakingi, reflektyvus, imlus naujovems ir isitrauke i ivairias veiklas – pasiruose sekmingai iveikti nuolat kintancio siuolaikinio pasaulio issukius. Lyderiaujantys pasaulio universitetai ir darbdaviai pripazista ir vertina Kembridzo kvalifikacija, kaip akademiniu gebejimu ivertinima. Tad mokiniams, baigusiems tokias mokyklas, yra lengviau istoti i pasaulini pripazinima turincius universitetus.

 Leave a Reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)