Grd 252024
 
Šis tekstas yra šiek tiek papildytas mano pranešimas matematikos mokytojams šių metų lapkričio 22 dieną atvežusiems savo mokinius į 6-ąją Vakarų Lietuvos moksleivių matematikos olimpiadą Klaipėdos universitete. Jame aptariu šiuos klausimus.  Kas tie ignoruojami esminiai matematikos bruožai? Kodėl vadovėlinė mokyklinė matematika turėtų jų neignoruoti? Kaip pasireiškia ignoravimas ir neignoravimas? Galiausiai, ką reiškia frazė ,,vadovėlinė mokyklinė matematika“? Esminiai Skaityti toliau [...]
Grd 182022
 
Santrauka. Skirtingai nuo gamtos mokslų, kuriuose eksperimentas yra pagrindinis argumentavimo būdas, matematikoje argumentuojama pagrindžiant ar įrodant. Matematinio argumentavimo specifiką sudaro matematinio objekto prigimtis ir matematinės apibrėžties savybės. Įrodymo vaidmuo mokyklinėje matematikoje iliustruojamas kvadratinės šaknies ir jos savybių nagrinėjimo pavyzdžiais. Šis pavyzdys apibendrinamas apžvelgiant logikos naudojimą matematikos vadovėliuose. Matematinio objekto Skaityti toliau [...]
Grd 172014
 
Funkcijos grafiko liestinės sąvoka naudojama mokyklinėje matematikoje kai kalbama apie funkcijos išvestinę. Funkcijos išvestinė yra jos reikšmių ir argumentų skirtumo santykio riba. Dabartinėje mokyklinėje matematikoje riba paprastai nėra apibrėžiama, apsiribojama jos intuityviu aiškinimu. Siekiant didesnio aiškumo išvestinės apibrėžimas siejamas su ,,funkcijos kitimo greičio" interpretacija arba su funkcijos grafiko liestinės krypties koeficiento interpretacija. Momentinio Skaityti toliau [...]
Sau 262013
 
Funkcijos samprata matematikoje smarkiai keitėsi pastaruosius 400 ir daugiau metų. Tačiau pagrindiniai pokyčiai funkcijos sampratoje įvyko 19 amžiuje. Funkcijos sąvoka tapo tokia svarbia, kad jos dabartinė samprata skiria šiuolaikinę matematiką nuo klasikinės matematikos. Konstatuodamas šį faktą savo 1989 metų apžvalgoje, I. Kleineris išskiria tris skirtingų funkcijos sąvokų grupes: geometrinė funkcijos samprata siejama su kreive; algebrinė funkcijos samprata siejama Skaityti toliau [...]