Mar 192017
 
Mūsų mokyklinės matematikos silpnoji vieta yra jos mokymas be supratimo. Matematikos mokymą tiriantys mokslininkai matematikos žinias ir jų kokybę klasifikuoja naudodami bent tris kategorijas: faktinės, procedūrinės ir sąvokinės žinios. Sąvokinių žinių kategorija reiškia procedūrų prasmės supratimą. Pavyzdžiui, neigiamųjų skaičių dauginimo taisyklės naudojimas nėra tas pats, kas supratimas kodėl neigiamųjų skaičių sandauga yra teigiamas skaičius. Mūsų mokyklinė Skaityti toliau [...]
Oct 272015
 
Prieš kurį laiką Pakruojo Švietimos centras pasikvietė mane vesti seminarą matematikos mokytojams, kuris įvyko vakar. Aš pasiūliau seminarą skirti aritmetikos mokymo klausimams. Šia tema jau vedžiau seminarą gegužės mėnesį Vilniuje MTC.  Kodėl tiek daug dėmesio skiriu aritmetikai? Atrodytų, kad tai nėra pati sunkiausia mokyklinės matematikos dalis. Paprastai rūpinamasi, kaip suprantamiau paaiškinti analizės pagrindų ir algebros sąvokas. Mano nuomone, taip elgtis, reiškia Skaityti toliau [...]
Mar 102015
 
 Šiame įraše yra tekstas pranešimo, kurį šiandien dariau Ekonometrijos katedros seminare. Mokyklinės matematikos Lietuvoje dabartis: Atsisakyta ,,bereikalingo formalizmo” (loginio samprotavimo); Treniruojama spręsti tipinius uždavinius; Ruošiamasi PISA tyrimams; Ruošiamasi egzaminams; Nepadedame matematikos mokytojams giliai suprasti elementariąją matematiką; Neturime mokyklinės matematikos tyrimų tradicijų. Vasario 26 dieną susitikime su VU edukologais ir ŠMM bendrojo Skaityti toliau [...]
Feb 272015
 
Šį tekstą paruošiau ruošdamasis diskusijai su VU edukologais, kuri įvyko vakar, vasario 26 dieną. Įrašo gale yra keletas minčių atsiradusių jau po diskusijos.   Mokyklinė matematika Lietuvoje, kaip ir kitos mokyklinės disciplinos, yra daugelio žmonių ir institucijų rūpesčio bei kritikos objektu. Tas rūpestis pasireiškia gana prieštaringais reikalavimais. Švietimo ir mokslo ministerija reikalavimus matematiniam ugdymui kopijuoja iš PISA siūlomos matematinio raštingumo Skaityti toliau [...]
Dec 172014
 
Funkcijos grafiko liestinės sąvoka naudojama mokyklinėje matematikoje kai kalbama apie funkcijos išvestinę. Funkcijos išvestinė yra jos reikšmių ir argumentų skirtumo santykio riba. Dabartinėje mokyklinėje matematikoje riba paprastai nėra apibrėžiama, apsiribojama jos intuityviu aiškinimu. Siekiant didesnio aiškumo išvestinės apibrėžimas siejamas su ,,funkcijos kitimo greičio" interpretacija arba su funkcijos grafiko liestinės krypties koeficiento interpretacija. Momentinio Skaityti toliau [...]