Konferencija įvyko 2025 m. rugpjūčio 28-29 dienomis. Joje dalyvavo apie 70 žmonių. Iš viso per dvi dienas buvo padaryti ir išklausyti 27 pranešimai; 12 pirmą dieną ir 15 antrą dieną. Be abejo, dauguma jų apie mokomojo dalyko (ne tik matematikos) mokymo ir mokymosi tyrimus. Norint tiksliau apibūdinti pranešimus iškyla tyrimo sampratos sunkumai.
Patikslinant galima būtų klausti, kas yra mokslinis tyrimas švietime? Kokie kriterijai tyrimą leidžia laikyti moksliniu? Tai sunkus klausimas ir konferencijos apmąstymas nėra gera vieta jį aptarinėti. Kita vertus, šiam klausimui buvo skirtas mano pranešimas ,,Matematikos mokymo tyrimai kaip sprendimo priėmimo pagrindas“. Pranešime buvo dalijamasi mokslinio tyrimo standartų samprata, kuri naudojama tarptautinės matematikos mokymo tyrimų srityje ir supažindinama su tokių tyrimų pavyzdžiais. Tai svarbu žinoti, jei norime su savo tyrimais patekti į tarptautinės bendruomenės organizuojamas konferencijas ir jos leidžiamus žurnalus. Mums reikia savikritiškai vertinti Lietuvoje atliekamų matematikos didaktikos tyrimų kokybę.
Apibūdindamas konferencijoje darytus pranešimus skirstysiu juos pagal tematiką. Keturi pranešimai skirti dalykų didaktikų Lietuvoje klausimams. B. Narkevičienė aptarė matematikos didaktikos kaip mokslo atpažinimo ir pripažinimo problemas Lietuvoje. Mokyklinės istorijos ir akademinės istorijas santykių problemas vertino R. Šermukšnytė. Fizikos didaktikos situaciją įvertino E. Palaimienė. Tradicinio mokymo chemijos pamokose keitimo į tyrinėjimu grįstą mokymą aptarė J. Grigorjevaitė. Dar vieną panašų pranešimą padarė E. Karčiauskas, keldamas klausimą apie skaitmeninių priemonių matematikos pamokose naudojimo galimybes. Nors pastarasis svarstymas taip pat priskirtinas dalyko turinio klausimams.
Matematikos mokymo turinio tyrimų klausimais padaryti 8 pranešimai. A. Račkauskas padarė didžiausios apimties ir gylio prasme pranešimą apie statistikos mokymo matematikos turinyje integravimą. Kiti matematikos turiniui skirti pranešimai buvo trumpi. R. Baublienė pristatė pasakojimo metodą mokant matematikos. I. Kilienė kalbėjo apie tekstinius uždavinius. K. Simokaitytė kalbėjo apie 7 klasės vadovėlių turinį. R. Vilkas – apie šaknies simbolio daugiaprasmiškumą mūsų vadovėliuose. A. Grigelionis – apie matematikos kurso technikos universitete dėstymo peripetijas. M. Janušaitis – apie geometrinių transformacijų naudojimą įrodinėjimui. E. Mickelevič – apie geometrinių transformacijų apibrėžimų paviršutiniškumą vadovėliuose.
9 pranešimai skirti matematikos mokymo praktikai aptarti. Ypatingai paveikiu buvo A. Landsbergienės pranešimas apie keleto Azijos šalių matematikos mokymo praktikos ypatybes, atkreipiant dėmesį į jų priklausomybę nuo kultūrinės aplinkos ir palyginant tai su atitinkama praktika ir aplinka Lietuvoje. Šį pranešimą galima kvalifikuoti kaip etnografinę lyginamąją analizę. G. Jakštas įvertino mokytojų apklausos apie vadovėlių naudojimo įpročius rezultatus. R. Šimkūnaitė pasidalino matematikos mokymo Karalienės Mortos mokykloje pasiekimais integruojant tarptautines programas. A. Paškovske paaiškino žvilgsnio sekimo ir mąstymo balsu tyrimo metodų galimybes aiškinantis problemų sprendimo pradinėse klasėse sunkumus. A. Šimkienė pristatė edukacinį tyrimą skirtą matematikos mokytojų patiriamo streso ir profesinio perdegimo problemoms nagrinėti. A. Goberytė-Meškauskienė kalbėjo apie pamokų skaičiaus skyrimo konkrečiai temai problemiškumą. Apie neformaliojo matematikos mokymo taikymo galimybes formaliajame ugdyme kalbėjo V. Kravčenkienė ir E. Mazėtis. M. Ragulskis pasidalino ypatingu kūrybiškumu pasižyminčių matematikos magistrantų identifikavimo patirtimi.
Matematikos mokytojų rengimo sistemų Prancūzijoje ir Lietuvoje lyginamąją analizę atliko E. Jakaitytė ir E. Mazėtis. G. Pranaitytė pristatė žiniasklaidos priemonėse vyraujančių temų apie matematiką analizę. A. Jakaitienė ir L. Ringienė supažindino su matematikos pasiekimus tarptautiniame tyrime PISA 2022 įtakojančių faktorių statistinę analizę.
Konferencijos pranešimai sukūrė diskusijoms palankią aplinką. Joms palaikyti padėjo specialiai klausimams skirtas laikas, vakarienė-diskusija ir apibendrinančioji diskusija. Pabandysiu pasidalinti mintimis, kurias sukėlė pasirengimas konferencijai ir konferencijos diskusijos.
Mokinių matematikos pasiekimai priklauso nuo trijų pagrindinių dalykų:
- Pirma, nuo to, ko ir kaip mes išmokome matematikos pamokose;
- Antra, kokias matematikos dalyko kompetencijas suteikiame mokytojams ir kokios jų nuostatos matematikos atžvilgiu;
- Trečia, ar, svarstydami pirmą ir antrą, vykdome matematikos mokymo tyrimus.
Apie pirmą. Mes mokome manipuliavimo simboliais, taisyklių ir jų taikymo sprendžiant standartines užduotis. Viso to neišmokome nes nesirūpiname prasme. Tokiu atveju matematika yra tik užrašai be turinio. Alternatyva – matematika yra tiksliai apibrėžtų abstrakčių objektų savybių tyrimas logikos priemonėmis, įrodinėjimu. Tokia matematika lavina mąstymą ir suteikia prasmę matematikai. Tinkamos mokytojo kompetencijos ir tyrimai reikalingi tam, kad sukurti mokymosi trajektorijas suprantamas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo to ar jis būtų tiksliukas, ar humanitaras, ar turintis polinkį menui.
Apie antrą. Iki šiol matematikos mokytojus rengiame nepaisydami ,,dvigubio trūkio“ problemos. Baigęs mokyklą būsimas matematikos mokytojas galimai studijuoja universitetinę matematiką. Pirmas trūkis – nuo mokyklinės matematikos prie universitetinės matematikos. Antras trūkis, susipažinus tik su universitetine matematika, naujam matematikos mokytojui tenka mokyti tos pačios mokyklinės matematikos, kurios mokėsi jis pats, nes universitetinė matematika nesuteikia žinių apie mąstymą lavinančios matematikos mokymą mokykloje.
Apie trečią. Matematikos mokymo tyrimai reikalingi tam, kad suprastume kaip sukurti mąstymą lavinančią matematiką ir kaip parengti tokią matematiką galinčius mokyti mokytojus. Dėl kultūrinės, kalbinės, mentalinės matematikos mokymo ir mokymosi specifikos tokių žinių neįmanoma eksportuoti iš kitų šalių. Pasiremdama bendra matematikos mokymo akademine disciplina, tokias žinias turi gilinti ir adaptuoti kiekviena šalis savarankiškai.
Kodėl po viso to turėtų gerėti mokinių matematiniai pasiekimai? Pirma, prasmės pojūtis suteikia motyvaciją mokytis. Antra, egzaminuojame tai, ko mokome – samprotavimo, o ne atmintimi grįsto išmokimo.
Apibendrinančioje diskusijoje pavyko susitarti dėl vieno. Sekanti konferencija vyks maždaug po metų. Gal būt ją šiek tiek išplečiant.
Pirmosios konferencijos svetainė yra čia