Matematika kaip mąstymo būdas: ką tai reiškia ir kaip jo siekti?

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Lap 042022
 
Ką reiškia ,,matematika kaip mąstymo būdas“? Matematika kaip mąstymo būdas trumpai išreiškia matematikos mokymo tikslą, kuriuo siekiama perteikti esminius matematinio mąstymo bruožus visiems mokiniams atsižvelgiant į jų amžiaus kognityvinius gebėjimus. Kodėl formuluojame tokį tikslą? Vis sudėtingesni iššūkiai (pandemija, propagandiniai karai, greitėjanti kaita visuomenėje ir pan.) bei technologijų plėtra keičia situaciją, kuriai dar neseniai pakako dabartinio Skaityti toliau [...]

Matematikos mokymo politikos gairių projektas

 Mokyklinė matematika, Švietimas  No Responses »
Rgs 032022
 
Santrauka. Reaguodami į atnaujinamos matematikos programos projekto neigiamą recenziją ir į prastus matematikos VBE22 rezultatus, vertiname matematikos mokymo Lietuvoje situaciją. Tarp dabartinę situaciją formavusių švietimo reformos idėjų išskiriame tas, kurios įtakojo matematikos mokymo turinio kaitą. Aptariame tikslus, kuriuos kėlėme mokyklinės matematikos mokymui iki šiol, amerikiečių matematikos mokytojų nacionalinės tarybos viziją kaip galimą siekiamybę ir žinių sociologų Skaityti toliau [...]

Matematikos VBE22 cunamio priežastys ir prognozės

 Mokyklinė matematika, Švietimas  No Responses »
Lie 092022
 
Š.m. liepos 7 d. ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė sustabdė planuotą matematikos VBE rezultatų skelbimą, leidžiama suprasti, kad egzamino neišlaikė apie 35% jį laikiusių, rezultatus numatyta skelbti liepos 12 d. Kadangi toks neišlaikiusiųjų skaičius netenkina ministerijos, nuspręsta analizuoti užduotis ir mokinių rezultatus. Kodėl tai įvyko ir ko galima tikėtis?   A.a. Algirdas Zabulionis cunamiu vadino kas tris metus švietimo bendruomenę sukrečiantį PISA tyrimų rezultatų Skaityti toliau [...]

Veiksmo-objekto dualumas matematikoje

 Mokyklinė matematika  44 komentarai »
Geg 212022
 
Matematinės abstrakcijos skiriasi nuo ,,eilinių" abstrakcijų tuo, kad jos turi konkrečių daiktų bruožus. Su matematinėmis abstrakcijomis elgiamasi taip, kaip su realiais daiktais. Gal todėl matematinės abstrakcijos dažnai vadinamos matematiniais objektais. Jie nusakomi matematinėmis sąvokomis. Mokyklinėje matematikoje yra svarbu suprasti kaip atsiranda tokios abstrakcijos arba kaip galima išsiugdyti tokį abstrakcijų supratimą. Spėjama, kad tokio supratimo neturėjimas gali būti Skaityti toliau [...]

Atnaujintos matematikos bendrosios programos projekto recenzija ir atsakymas į ją

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Bal 092022
 
Santrauka. Programos projektas parengtas ignoruojant W.H. Schmidt ir jo kolegų tyrimus  dėl matematikos programos kokybės charakteristikų įtakos mokinių pasiekimams, ignoruojant EBPO atliktų tyrimų rezultatus, rodančius grynosios matematikos teigiamą įtaką mokinių pasiekimams matematikoje ir jos taikymuose bei socialinės nelygybės visuomenėje mažinimui. Vietoje matematinio samprotavimo diegimo, programos turinys yra plečiamas naujomis temomis  arba keičiama ankstesnių temų Skaityti toliau [...]

Komentaras apie matematikos programos projektą

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Sau 032021
 
Šiame įraše komentuojamas pradinio ir pagrindinio ugdymo matematikos bendrosios programos projektas, paskelbtas 2020-12-14. Mano nuomone, programoje yra trys svarbūs dalykai. Pirma, formuluojamas programos tikslas – ugdyti matematinį raštingumą, atitinka faktinį programos mokymosi turinį.  Antra, lyginant su ankstesniais atnaujinamos programos projektais, dabartinio programos projekto mokymosi turinyje yra keletas sakinių galinčių paskatinti matematinio samprotavimo ugdymą. Trečia, Skaityti toliau [...]

Skaičių ir dydžių daugybos apibrėžtis

 Matematika  No Responses »
Grd 062020
 
Šiame įraše apžvelgiama pamiršta ir vėl atsimenama geometrinė daugybos konstrukcija, kurios pradininku yra René Descartesas. Daugyba yra proporcijos sąvokos variantas. Pagal ją, vienetas yra daugikliui tas pats, kas dauginamasis yra sandaugai. Ši daugyba vadinama įvairiai: daugybos prigimtimi; daugybos esme; daugyba kaip vieneto keitimas (angl. multiplication as a change in units); arba daugyba kaip mastelio keitimas (angl. multiplication as scaling). Mokyklinėje matematikoje populiari, Skaityti toliau [...]

Matematikos mokymas, ugdymo filosofija ir matematikos mokymo filosofija

 Mokyklinė matematika, Švietimas  1 Response »
Spa 032020
 
Šis įrašas apie tai, kaip matematikos mokymas konkrečioje šalyje priklauso nuo toje šalyje dominuojančios ugdymo filosofijos. Matematikos mokymo santykiai su ugdymo filosofija neretai įgyja kontroversijos pavidalą. Jų nagrinėjimas yra matematikos mokymo filosofijos objekto dalimi. Apie tokias kontroversijas – antroje įrašo dalyje. Kodėl dabar tai svarbu? Pirma, dėl vykdomos matematikos programos atnaujinimo.  Matematikos mokymo priklausomybė nuo ugdymo filosofijos gali būti stipri Skaityti toliau [...]

Kas svarbaus vyksta mokyklinėje matematikoje?

 Mokyklinė matematika  2 komentarai »
Rgp 252020
 
Savo atsakymą į šį klausimą pasiūliau Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos vaizdo konferencijoje rugpjūčio 24 dieną. Mano galva pastaruoju metu svarbiausi yra šie dalykai: Matematinio ugdymo programų atnaujinimas, jų orientacija į kompetencijų plėtotę. Ką tai reiškia? Matematikos brandos egzaminų rezultatai. Kaip turėtume reaguoti? Baigiamas kurti kokybiškai naujas mokyklinės matematikos turinys. Prasideda naujas to turinio atnaujinimo etapas. Ar dalyvausime?   Ką Skaityti toliau [...]

Mokyklinė matematika ir brandos egzamino rezultatai

 Mokyklinė matematika  1 Response »
Rgp 102020
 
Šiais metais iš daugiau kaip 28 tūkstančių abiturientų matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15 241 mokinys. Egzaminą išlaikė 10305 mokiniai - tai sudaro 67,61% laikiusiųjų. 2019 metais šį egzaminą išlaikė 82,09%, o 2018 metais - 87,21%. Tokie rezultatai sukėlė nemažą atgarsį visuomenėje. Taip pat gausu svarstymų apie galimas tokių rezultatų priežastis. VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dekanas prof. Paulius Drungilas, Lietuvos matematikų draugijos Skaityti toliau [...]
 Older Entries