Veiksmo-objekto dualumas matematikoje

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Geg 212022
 
Matematinės abstrakcijos skiriasi nuo ,,eilinių" abstrakcijų tuo, kad jos turi konkrečių daiktų bruožus. Su matematinėmis abstrakcijomis elgiamasi taip, kaip su realiais daiktais. Gal todėl matematinės abstrakcijos dažnai vadinamos matematiniais objektais. Jie nusakomi matematinėmis sąvokomis. Mokyklinėje matematikoje yra svarbu suprasti kaip atsiranda tokios abstrakcijos arba kaip galima išsiugdyti tokį abstrakcijų supratimą. Spėjama, kad tokio supratimo neturėjimas gali būti Skaityti toliau [...]

Atnaujintos matematikos bendrosios programos projekto recenzija ir atsakymas į ją

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Bal 092022
 
Santrauka. Programos projektas parengtas ignoruojant W.H. Schmidt ir jo kolegų tyrimus  dėl matematikos programos kokybės charakteristikų įtakos mokinių pasiekimams, ignoruojant EBPO atliktų tyrimų rezultatus, rodančius grynosios matematikos teigiamą įtaką mokinių pasiekimams matematikoje ir jos taikymuose bei socialinės nelygybės visuomenėje mažinimui. Vietoje matematinio samprotavimo diegimo, programos turinys yra plečiamas naujomis temomis  arba keičiama ankstesnių temų Skaityti toliau [...]

Komentaras apie matematikos programos projektą

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Sau 032021
 
Šiame įraše komentuojamas pradinio ir pagrindinio ugdymo matematikos bendrosios programos projektas, paskelbtas 2020-12-14. Mano nuomone, programoje yra trys svarbūs dalykai. Pirma, formuluojamas programos tikslas – ugdyti matematinį raštingumą, atitinka faktinį programos mokymosi turinį.  Antra, lyginant su ankstesniais atnaujinamos programos projektais, dabartinio programos projekto mokymosi turinyje yra keletas sakinių galinčių paskatinti matematinio samprotavimo ugdymą. Trečia, Skaityti toliau [...]

Skaičių ir dydžių daugybos apibrėžtis

 Matematika  No Responses »
Grd 062020
 
Šiame įraše apžvelgiama pamiršta ir vėl atsimenama geometrinė daugybos konstrukcija, kurios pradininku yra René Descartesas. Daugyba yra proporcijos sąvokos variantas. Pagal ją, vienetas yra daugikliui tas pats, kas dauginamasis yra sandaugai. Ši daugyba vadinama įvairiai: daugybos prigimtimi; daugybos esme; daugyba kaip vieneto keitimas (angl. multiplication as a change in units); arba daugyba kaip mastelio keitimas (angl. multiplication as scaling). Mokyklinėje matematikoje populiari, Skaityti toliau [...]

Matematikos mokymas, ugdymo filosofija ir matematikos mokymo filosofija

 Mokyklinė matematika, Švietimas  No Responses »
Spa 032020
 
Šis įrašas apie tai, kaip matematikos mokymas konkrečioje šalyje priklauso nuo toje šalyje dominuojančios ugdymo filosofijos. Matematikos mokymo santykiai su ugdymo filosofija neretai įgyja kontroversijos pavidalą. Jų nagrinėjimas yra matematikos mokymo filosofijos objekto dalimi. Apie tokias kontroversijas – antroje įrašo dalyje. Kodėl dabar tai svarbu? Pirma, dėl vykdomos matematikos programos atnaujinimo.  Matematikos mokymo priklausomybė nuo ugdymo filosofijos gali būti stipri Skaityti toliau [...]

Kas svarbaus vyksta mokyklinėje matematikoje?

 Mokyklinė matematika  2 komentarai »
Rgp 252020
 
Savo atsakymą į šį klausimą pasiūliau Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos vaizdo konferencijoje rugpjūčio 24 dieną. Mano galva pastaruoju metu svarbiausi yra šie dalykai: Matematinio ugdymo programų atnaujinimas, jų orientacija į kompetencijų plėtotę. Ką tai reiškia? Matematikos brandos egzaminų rezultatai. Kaip turėtume reaguoti? Baigiamas kurti kokybiškai naujas mokyklinės matematikos turinys. Prasideda naujas to turinio atnaujinimo etapas. Ar dalyvausime?   Ką Skaityti toliau [...]

Mokyklinė matematika ir brandos egzamino rezultatai

 Mokyklinė matematika  1 Response »
Rgp 102020
 
Šiais metais iš daugiau kaip 28 tūkstančių abiturientų matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15 241 mokinys. Egzaminą išlaikė 10305 mokiniai - tai sudaro 67,61% laikiusiųjų. 2019 metais šį egzaminą išlaikė 82,09%, o 2018 metais - 87,21%. Tokie rezultatai sukėlė nemažą atgarsį visuomenėje. Taip pat gausu svarstymų apie galimas tokių rezultatų priežastis. VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dekanas prof. Paulius Drungilas, Lietuvos matematikų draugijos Skaityti toliau [...]

Į kompetencijų plėtotę orientuotas ugdymas

 Mokyklinė matematika, Švietimas  No Responses »
Lie 262020
 
Orientacija į kompetencijų plėtotę yra ugdymo programų reformos kryptis (angl. „competence-based“ approaches to teaching and learning or just competency-based education). Tokios reformos prasidėjo maždaug nuo 1990-ųjų daugelyje pasaulio šalių. Jų turinys skirtingose šalyse nebuvo vienodas.  Tokiomis reformomis bandyta atsisakyti orientuoti ugdymą į žinių perdavimą, kuris tapatinamas su žinių atsiminimu ir jų taikymu be supratimo. Vietoje to siekiama dalykų programas ,,integruoti“ Skaityti toliau [...]

Skaičius, dydis, santykis ir proporcija mokyklinėje matematikoje

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Kov 122020
 
Santrauka. Mūsų matematinio ugdymo programos vienu iš mokymo tikslų įvardija realaus pasaulio pažinimą matematikos priemonėmis. Sprendžiant  pagal  šiame tekste aptariamą dydžio ir skaičiaus sąvokų neapibrėžtumą (tapatinimą) visame mokyklinės matematikos turinyje, kyla abejonės dėl tokio tikslo įgyvendinamumo galimybių. Be to, ignoruodami dydžio, santykio ir proporcijos kilmės aplinkybes mes nepasinaudojame galimybe paaiškinti kai kurių procedūrų prasmę.  Pavyzdys Matematikos Skaityti toliau [...]

Kodėl matematinis įrodymas svarbus jau pradinukams?

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Vas 232020
 
Aptarsime tris priežastis dėl kurių matematinis įrodymas yra svarbus jau pradinukams ir paaiškinsime vieną stereotipą apie matematinį įrodymą. Pirmoji priežastis – atpažinti mąstymo klaidas. Antroji priežastis – iš ugdymo filosofijos srities. Trečioji priežastis – EBPO švietimo politika. Stereotipas – matematinis įrodymas yra tik teiginio teisingumo pagrindimas, turintis griežtą loginę struktūrą.  Pirmoji priežastis – atpažinti mąstymo klaidas Matematikoje Skaityti toliau [...]
 Older Entries