Kai kurių pastaraisiais dešimtmečiais padarytų švietimo politikos sprendimų pasekmės kaupiasi panašiai kaip sniego kamuolys didėja riedėdamas nuo kalno. Paminėsim du tokius sprendimus, kurių pasekmės matematikos mokyme yra ypač juntamos. Vienas jų yra dalykinių kompetencijų atsisakymas paliekant tik bendrąsias kompetencijas. Antras sprendimas atsisakyti įrodinėjimo lavinimo mokant matematikos buvo padarytas dar prieš 2000-uosius metus. Šie sprendimai pamiršti, nes jų pasekmės mažai kam siejasi su tuo, kas vyksta mokant matematikos
Pastaruoju metu pereiname į naują užmaršumo švietimo politikoje lygmenį. Kai kurie argumentai naudojami pateisinti valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo kartelės žeminimą yra klaidingi, nes neatitinka tikrovės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) svetainėje egzaminų kartelės koregavimas grindžiamas sekančiais argumentais (žr 2025 lapkričio 5 dienos pranešimą žiniasklaidai).
Galimybių keisti visada būna. Bet dar svarbiau matyti ir pripažinti esamą situaciją tokia, kokia ji yra. Pirma, valstybiniai brandos egzaminai vertina ne turinį, o kompetencijas. Antra, netiesa, kad cituojamas pokytis įvyko atnaujinus ugdymo programas. Aiškindami savo teiginius remiamės teisės aktais reglamentuojančiais matematikos brandos egzamino programas, toliau vadinamas senosiomis programomis 2011 m. liepos 1 d. ministro įsakymas
ŠMSM teigia, kad užduočių rengėjai negali į egzamino turinį įdėti lengvesnių užduočių, nes tokią galimybę panaikino atnaujintos ugdymo programos. Tai netiesa, senojoje programoje rašoma ,,Programa parengta vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“. Programos priede patikslinama: ,,Pradinio ir pagrindinio ugdymo matematikos bendrojoje programoje aprašyti mokinių gebėjimai nekartojami.“ Šios citatos paimtos iš 2011 m. liepos 1 d. ministro įsakymo Nr. V-1197. Tai reiškia, kad VBE jau seniai buvo sudaromos iš Vidurinio ugdymo bendrųjų programų, o ne atnaujinus ugdymo programas.
Priešingai, pagal atnaujintą ugdymo programą, atsirado daugiau galimybių lengviems klausimams. Senoji programa numatė 10 uždavinių su pasirenkamaisiais atsakymais. Už juos galima buvo surinkti 10 taškų iš 60 galimų. Šiuo metu už uždavinius su pasirenkamuoju atsakymu galima surinkti 20 taškų ir 100 galimų. Faktiškai šių metų matematikos A lygio VBE 1 dalį laikiusiems kandidatams buvo galima surinkti iki 11 taškų labai lengvuose uždaviniuose, kuriuos teisingai išsprendė daugiau negu 80 proc. Dar 18 taškų buvo galima surinkti lengvuose uždaviniuose, kuriuos teisingai išsprendė 60-80 proc. visų mokinių. Cituojame pagal 2025 m. matematikos išplėstinio kurso VBE I dalies užduoties analizę.
Senojoje programoje rašoma, kad „Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo matematikos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose“. Skirtingai nei rašoma ŠMSM citatoje, ir tada nebuvo numatoma į egzamino turinį įdėti 9-10 kl. kurso užduočių. Dabar galiojančiame STEM dalykų VBE užduočių apraše yra nurodyta, kad ,,Valstybiniu brandos egzaminu vertinamos kandidatų įgytos kompetencijos. Dalykų bendrosiose programose siektini ugdymo rezultatai aprašyti kaip mokinių kompetencijų ugdymo pasiekimai.“ Matematikos turinys yra tarpusavyje susijusi hierarchinė struktūra. Tai, kas buvo mokomasi pagrindiniame ugdyme tampa žiniomis ir įgūdžiais, kurių pagrindu formuojamos naujos žinios ir įgūdžiai viduriniame ugdyme. STEM dalykų užduočių apraše nurodoma, kad ,,Pereinamuoju laikotarpiu (iki 2025–2026 mokslo metų) matematikos (A), matematikos (B), biologijos, chemijos, fizikos, informatikos ir inžinerinių technologijų valstybinių brandos egzaminų užduotys rengiamos, vadovaujantis bendrosiomis programomis, atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio ugdymo turinio kaitos ypatumus (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas).“
Dar viena svarbi aplinkybė dėl 9-10 kl. kurso užduočių (ne)įtraukimo į VBE. Pagrindinis ugdymas baigiasi 10-ąja klase. Tada vyksta Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) ir įgyjamas pagrindinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas. Siekiant tobulinti dabartinę švietimo sistemą numatyta, kad nuo 2026-2027 mokslų metų žinių patikrinimas baigiant 10 klasę bus privalomas. Tuo būdu mokyklinio lavinimo sistema įgyja naujų struktūrinių bruožų, kurie turėtų padėti spręsti problemas, kurių egzistavimą pripažįsta dabartinė švietimo vadovybė. Toks sprendimas mūsų švietimo sistemą padaro palyginamą su kitų šalių švietimo sistemomis ta prasme, kad 11-12 klasės kursas yra naujas mokymosi ciklas, o VBE tikrina tik šiame cikle besimokančiųjų pasiekimus. Tai dera su tarptautine praktika. Pavyzdžiui
- Tarptautinio bakalaureato (IB) egzaminai tik 11-12 klasės matematikos kurso įsisavinimą ir nieko iš žemesnių klasių.
- Jungtinės Karalystės A-lygmens egzaminai tikrina tik 11-12 klasės turinį, kuriame 10 klasės turinys nėra įtraukiamas.
- Jungtinių Valstijų vadinamieji SAT/ACT egzaminai tikrina tas vidurinio lygmens matematikos žinias, kurios atitinka 11-12 klasės kursą.
- Vokietijos Abitur turi reikalavimą tikrinti tik gimnazijos mokymo turinį.
- Prancūzijos nacionalinis egzaminas Bacalauréat tikrina lycée dviejų klasių suteikiamas žinias.
- Matura (Lenkija, Italija, Slovėnija ir kt.) – egzamino turinys tiesiogiai paremtas paskutinio ugdymo ciklo programa.
Sprendžiant pagal cituojamus ministerijos svetainės argumentus, visi šie egzaminai nematuoja abiturientų brandos.
Pamiršdami ankstesnės švietimo politikos sprendimus ir kurdami alternatyvią realybę griauname švietimo sistemą.