Matematikos mokymo politikos gairių projektas

 Mokyklinė matematika, Švietimas  No Responses »
Rgs 032022
 
Santrauka. Reaguodami į atnaujinamos matematikos programos projekto neigiamą recenziją ir į prastus matematikos VBE22 rezultatus, vertiname matematikos mokymo Lietuvoje situaciją. Tarp dabartinę situaciją formavusių švietimo reformos idėjų išskiriame tas, kurios įtakojo matematikos mokymo turinio kaitą. Aptariame tikslus, kuriuos kėlėme mokyklinės matematikos mokymui iki šiol, amerikiečių matematikos mokytojų nacionalinės tarybos viziją kaip galimą siekiamybę ir žinių sociologų Skaityti toliau [...]

Komentaras apie matematikos programos projektą

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Sau 032021
 
Šiame įraše komentuojamas pradinio ir pagrindinio ugdymo matematikos bendrosios programos projektas, paskelbtas 2020-12-14. Mano nuomone, programoje yra trys svarbūs dalykai. Pirma, formuluojamas programos tikslas – ugdyti matematinį raštingumą, atitinka faktinį programos mokymosi turinį.  Antra, lyginant su ankstesniais atnaujinamos programos projektais, dabartinio programos projekto mokymosi turinyje yra keletas sakinių galinčių paskatinti matematinio samprotavimo ugdymą. Trečia, Skaityti toliau [...]

Mokyklinė matematika ir brandos egzamino rezultatai

 Mokyklinė matematika  1 Response »
Rgp 102020
 
Šiais metais iš daugiau kaip 28 tūkstančių abiturientų matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15 241 mokinys. Egzaminą išlaikė 10305 mokiniai - tai sudaro 67,61% laikiusiųjų. 2019 metais šį egzaminą išlaikė 82,09%, o 2018 metais - 87,21%. Tokie rezultatai sukėlė nemažą atgarsį visuomenėje. Taip pat gausu svarstymų apie galimas tokių rezultatų priežastis. VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dekanas prof. Paulius Drungilas, Lietuvos matematikų draugijos Skaityti toliau [...]

Į kompetencijų plėtotę orientuotas ugdymas

 Mokyklinė matematika, Švietimas  No Responses »
Lie 262020
 
Orientacija į kompetencijų plėtotę yra ugdymo programų reformos kryptis (angl. „competence-based“ approaches to teaching and learning or just competency-based education). Tokios reformos prasidėjo maždaug nuo 1990-ųjų daugelyje pasaulio šalių. Jų turinys skirtingose šalyse nebuvo vienodas.  Tokiomis reformomis bandyta atsisakyti orientuoti ugdymą į žinių perdavimą, kuris tapatinamas su žinių atsiminimu ir jų taikymu be supratimo. Vietoje to siekiama dalykų programas ,,integruoti“ Skaityti toliau [...]

Kodėl matematinis įrodymas svarbus jau pradinukams?

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Vas 232020
 
Aptarsime tris priežastis dėl kurių matematinis įrodymas yra svarbus jau pradinukams ir paaiškinsime vieną stereotipą apie matematinį įrodymą. Pirmoji priežastis – atpažinti mąstymo klaidas. Antroji priežastis – iš ugdymo filosofijos srities. Trečioji priežastis – EBPO švietimo politika. Stereotipas – matematinis įrodymas yra tik teiginio teisingumo pagrindimas, turintis griežtą loginę struktūrą.  Pirmoji priežastis – atpažinti mąstymo klaidas Matematikoje Skaityti toliau [...]

Kodėl mokome tokios matematikos, kokios mokome?

 Mokyklinė matematika  1 Response »
Bir 202019
 
Pagrindinis teiginys. Švietimo sistemos kaitos dėka mokyklinė matematika Lietuvoje įgijo senųjų laikų komercinės-administracinės matematikos bruožus.  Be kitų svarbių pasekmių, toks mokyklinės matematikos pobūdis reiškia, kad mūsų mokinių tinkamas pasirengimas PISA 2021 tyrimams yra ribotas. Teiginiui pagrįsti naudojame: Mokyklinę matematiką apibūdinančią teorinę aplinką (theoretical framework), kurią pasiūlė H. Harouni. Skirtingų metų populiariausių matematikos Skaityti toliau [...]

Informatinis mąstymas ir matematinis samprotavimas

 Mokyklinė matematika  2 komentarai »
Grd 252018
 
Švietimo ir mokslo ministerija pastaruoju metu bando atnaujinti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas visoms dvylikai klasių. Pagal planą atnaujintas programas numatoma diegti pilotinėse mokyklose nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio ir visose mokyklose nuo 2022 metų rugsėjo. Svetainėje mokykla 2030 paskelbtas ,,Bendrųjų programų atnaujinimo gairių“ projekto svarstymas.  Visos programos yra suskirstytos į aštuonias ugdymo sritis, sudarytas iš giminingų arba Skaityti toliau [...]

Ugdymo turinys – švietimo sistemos Achilo kulnas

 Švietimas  No Responses »
Grd 082018
 
Mokytojų streikas rodo, kad ministerijos vykdoma reforma mokyklose sukėlė krizę. Bet mokytojų pasipriešinimas neteisybei įkvepia. Šis komentaras apie kitą švietimo sistemos problemą. Jos sprendimo perspektyvos kol kas neįkvepia. Kalbu apie neseniai prasidėjusį, bet dabar sustojusį visų dalykų mokymo programų atnaujinimą. Mokyklinio dalyko mokymo programa yra trumpas aprašymas temų, kurias turėtų mokinys įsisavinti per 12 mokykloje praleistų metų. Tačiau tai, kas surašyta Skaityti toliau [...]

Mokyklinės matematikos turinio gilinimas. Kaip tai įmanoma?

 Mokyklinė matematika  1 Response »
Spa 052018
 
   Ką reiškia mokyklinės matematikos turinio gilinimas?  Dabartinė mokyklinė matematika yra mažai ar visai nesusijusių formulių, faktų ir sričių rinkinys. Pavyzdžiui, natūralieji skaičiai ir trupmenos pateikiami kaip skirtingi objektai. Aritmetiniai veiksmai su jais aiškinami lyg būtų visiškai skirtingos prigimties. Kalbant apie trupmenas siekiama pasakyti kaip galima daugiau skirtingų savybių, kurios atrodo tarpusavyje nesusijusios (vieneto dalis, santykis, dalumas, proporcija Skaityti toliau [...]

EBPO ir ŠMM požiūriai į švietimo problemas

 Švietimas  No Responses »
Geg 052018
 
Pastarosiomis savaitėmis daug kalbama apie Vyriausybės vykdomas reformas. Valdžios žmonės ir ekspertai sutaria, kad reformomis siekiama sukurti verslui palankias sąlygas. Ne išimtis ir švietimo reforma. Pasak švietimo ministrės patarėjo Eugenijaus Butkaus, ministerijos vykdoma mokslo ir verslo bendradarbiavimo politika pasiteisina ir ji bus toliau tęsiama. Rūpintis šalies ekonomine gerove savaime nėra blogai. Abejonių kelia tai, kad neįvertinama kultūros svarba atliekant reformas.  Skaityti toliau [...]
 Older Entries