LMD Matematikos mokymo tyrimų grupės konferencijoje reiškėsi mūsų švietimo problema – dalyko didaktika yra po edukologijos kepure. Taip vaizdžiai išsireiškė Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos prezidentas A. Apynis. Jo manymu dalyko didaktikos buvimas po edukologijos kepure, o ne atskirų dalykų kepure (didaktika nėra dalyko dalis) yra viena iš priežasčių kodėl švietimo politikų sprendimų priėmimas nėra grindžiamas tyrimais.
B. Narkevičienė jau seniai kalba apie matematikos didaktikos problemišką padėtį. Pavyzdžiui, 2018 m. darbe ,,Qua vadis?“ savo ir bendraautorės požiūrį į problemą ji formuluoja remdamasi savo pasiūlytu ugdymo realybės lygmenų ir sistemiškumo sąsajų teorija. Pagal ją, ugdymo realybę sudaro valstybinis, socialinis, institucinis ir interpersonalinis lygmenys. Socialiniame lygmenyje galėtų būti organizuojama ir finansuojama matematikos didaktika. Tačiau dėl mokslininkų fragmentacijos instituciniame lygmenyje nepavyksta inicijuoti pokyčių socialiniame lygmenyje. Kitaip kalbant, jei matematikos didaktikos ir matematikų bendruomenės būtų labiau organizuotos, tai galima būtų pasiekti didesnio dėmesio matematikos didaktikai. Šioje konferencijoje B. Narkevičienė toliau vystė savąjį požiūrį į matematikos didaktikos mokslo Lietuvoje problemas.
Pratęsdamas A. Apynio ir B. Narkevičienės vertinimus dėl dalyko didaktikos problemų Lietuvoje, atkreipsiu dėmesį į tai, kad matematikos mokymo tyrimai yra matematikos dalyko dalimi formaliai. Tam nereikia jokio kito formalaus patvirtinimo ar papildomo skatinimo. Kiek tokie tyrimai bus vykdomi ir naudojami švietime priklauso nuo matematikų bendruomenės pastangų. Matematikų bendruomenė tai pripažįsta ir jau organizavo vienos disertacijos mokyklinės matematikos tema gynimą matematikos kryptyje, ne edukologijos kaip tai iki šiol buvo įprasta. Matematikų bendruomenė taip pat remia ir vykdo matematikos mokytojų rengimą lygiagrečiuoju būdu matematikos kryptyje.
Neformaliai vertinant, situaciją švietime didele dalimi įtakoja mokslinis dominavimas ir tradicija. Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad dalyko didaktiką faktiškai įtakoja bendroji didaktika. Matematikos mokyme tai pasireiškė nuostata, kad eiliniam moksleiviui mokyklinė matematika yra per sudėtinga ir ją reikia supaprastinti atsisakant įrodinėjimo, o mokinius skirstyti pagal gebėjimus. Tradicija susiklostė taip, kad matematikos didaktika Lietuvoje daugiausia užsiėmė neformaliuoju ugdymu, t.y. matematikos olimpiadų rengimu ir pagalba gabiems mokiniams. Formalusis matematikos mokymas liko bendrosios didaktikos įtakoje, o disertacijų mokyklinės matematikos tema gynimas vyko ir tebevyksta edukologijos kryptyje. Edukologijos mokslo dominavimas dalykų didaktikoms pasireiškė ir šiuo metu vykstančioje ES finansuojamoje projektinėje veikloje ,,Edukologijos tyrimų proveržio programa“. Kai kurie šio projekto reikalavimai varžo dalyko didaktikose dirbančių mokslininkų veiklas.
Kur išeitis? Manau, kad išeitimi yra siekis mūsų mokslininkams ir mokytojams įsitraukti į tarptautines atitinkamų dalykų mokslinių tyrimų veiklas. Matematikos atveju tai nėra lengva. Šioje konferencijoje bandžiau apibūdinti tarptautinius matematikos mokymo tyrimų reikalavimus ir pasiekimus. Šiek tiek supaprastinant galima sakyti, kad šių tyrimų tikslas yra įrodinėjimo gebėjimo lavinimas visiems moksleiviams. Įrodinėjimas visiems yra išskirtinis šios matematikos mokymo srities bruožas.
Konferencijoje dalyvavo ne tik matematikos didaktikos mokslininkai. Pranešimą apie istorijos dalyko problemas padarė R. Šermukšnytė, apie fizikos didaktiką kalbėjo E. Palaimienė ir apie chemijos dalyko mokymo mokslininkų veiklos kryptis kalbėjo J. Grigorjevaitė. Manau, kad yra būtina toliau diskutuoti apie dalykų didaktikų Lietuvoje gilinimą ir plėtrą. Dabar viešumoje apie švietimą ir jo reformas kalba daugiausia edukologijos mokslininkai ir ekspertai palaikantys jų pozicijas.