Bir 012014
 
Mūsų visuomenėje matematika žinoma tik kaip mokslo kalba, neturinti savarankiško turinio. Priešingai šiai nuomonei, šiuolaikinė matematika yra abstrakcijų pasaulio pažinimas, besiremiantis samprotavimų loginiu tikslumu ir grožio pajautimu. Šis tekstas0  yra bandymas aiškintis, ką tai reiškia, kaip pasireiškia matematikos turinio nežinojimas ir kaip galėtume į visa tai reaguoti. Pretekstu šiam bandymui tapo praėjusių metų gruodžio 18 dieną Lietuvos mokslų akademijoje vykusi Skaityti toliau [...]
Rgp 092013
 
The Kavli Foundation organizavo apskritojo stalo diskusiją tema What are the origins of math? Man atrodo, kad ši diskusija yra ypač įdomi prisiminus išskirtinę šiuolaikinės matematikos prigimtį ir jos reikšmę kultūrai (apie tai trumpai parašyta čia ir čia). Šioje diskusijoje ginami du visiškai priešingi požiūriai į matematikos kilmę. Vienas jų teigia, kad matematika yra realios tikrovės prigimtinė dalis (an inherent part of our reality). Tai yra iki kraštutinumo Skaityti toliau [...]
Kov 302013
 
Šiame įraše pristatau Davido Tallo teorinę konstrukciją, kuri pakankamai išsamiai aiškina matematinį mąstymą, jo vystymąsi ir individualaus pobūdžio sunkumus atsirandančius mokantis ar studijuojant matematikos. D. Tallo teorija gali padėti pertvarkant matematikos mokymo turinį ir programą, bei matematikos pasiekimų rezultatų vertinimą. Matematinis mąstymas yra viena iš matematinio ugdymo kompetencijų mūsų vidurinio mokslo programoje. Kitos kompetencijos yra žinios ir Skaityti toliau [...]
Sau 162013
 
Matematika, kokia ji buvo iki šiol, gali išnykti būsimos kartos gyvenimo laikotarpiu.  Tai matematiko Keitho Devlino atsakymas  į klausimą  ,,Dėl ko turėtume nerimauti?", kurį šiais metais suformulavo interneto svetainės Edge autoriai (pagal vieną vertinimo sistemą, ši svetainė yra septinta tarp dešimties pasaulyje labiausiai vertinamų svetainių). Tai vienas iš 151 pasiūlytų atsakymų į tą patį klausimą; visi atsakymai yra čia. Jei Keitho Devlino nerimas yra pagrįstas, Skaityti toliau [...]
Grd 162012
 
Ką tik publikuotas Nuno Ornelaso Martinso straipsnis Mathematics, Science and the Cambridge Tradition  suteikia galimybę dar kartą pažvelgti į matematiką ir į ekonomikos teoriją iš paukščio skrydžio aukštumų. Straipsnyje toliau plėtojamas požiūris, jog ekonomikos teorijoje vyraujanti neoklasikinė ekonomika yra pagrįsta tokiomis prielaidomis, kurios atskyrė šioje teorijoje naudojamą matematiką nuo realiojo pasaulio. Tokią matematiką autorius teigia esant dominuojančia šiandienos Skaityti toliau [...]
Rgs 152012
 
,,Paprastai rami matematikų bendruomenė, pastaruoju metu sujudo pasklidus žiniai, kad viena iš pagrindinių skaičių teorijos problemų yra išspręsta`` - rašoma  rugsėjo 10 dienos  žurnalo Nature numeryje. Jei ši hipotezė teisinga, tai iš jos ,,beveik`` išplaukia Didžioji Fermat teorema (Fermats last theorem), kurią 1995 metais įrodė Andrew Wiles. Hipotezė (abc). Tegul yra trys poromis reliatyviai pirminiai sveikieji skaičiai, kuriems galioja lygybė . Kiekvienam egzistuoja Skaityti toliau [...]
Rgp 252012
 
Šiame įraše palyginame du straipsnius apie matematiką paskelbtus 1911 ir 2010 metais enciklopedijoje Britannica. Toks palyginimas išryškina svarbų pastarųjų kelių šimtmečių matematikos evoliucijos bruožą: jos atotrūkį nuo gamtos mokslų. Šį bruožą patikslinsime primindami A. Jaffe ir F. Quinn  1993 metais inicijuotą  diskusiją  (dėkoju RM už šios diskusijos priminimą). Mūsų nuomone, požiūrių kaitos palyginimas yra svarbus pirmas žingsnis bandant apibūdinti šiuolaikinę Skaityti toliau [...]
Rgp 122012
 
Šis įrašas apie matematikos ir fizikos santykį. Jis atsirado kaip komentaras Carlo Rovelli tekstui Science is not about certainty: a philosophy of physics, kuris pasirodė interneto svetainėje Edge  š.m. gegužės 5 dieną. Carlo Rovelli -- fizikas dirbantis kvantinės gravitacijos srityje. Kartu su Abhay Ashtekaru ir Lee Smolinu sukūrė kilpinės kvantinės gravitacijos (loop quantum gravity) pagrindus. Pastaroji teorija laikoma alternatyva stygų teorijai (string theory) ir Skaityti toliau [...]
Lie 242012
 
Leidykla Amfora (Sankt-Peterburgas) šiais metais išleido Vladimiro Uspenskio knygą Matematikos apologija (rusų kalba). Tai yra antrasis, pataisytas knygos leidimas. Pirmasis šios knygos leidimas pasirodė 2009 metais. 2010 metais knyga pripažinta geriausia tais metais Rusijoje išleista mokslo populiarinimo knyga. Tai yra autoriaus anksčiau parašytų straipsnių rinkinys. Visus šiuos straipsnius jungia bendra tema: aiškinimas nematematikams ,,kas yra matematika?``. Tai atspindi straipsnių Skaityti toliau [...]