Kokie matematiniai gebėjimai būtini XXI amžiuje ir ar planuojame juos ugdyti?

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Kov 292018
 
Pagrindiniai teiginiai skirti diskusijai seminare Consilium Educationis kovo 29 dieną. Tai Consilium Educationis 2017 m. balandžio mėn. 20 d. daryto pranešimo tęsinys (tekstas čia).  Šį kartą pasidalinsiu faktais, kuriuos sužinojau šio mėnesio 1-2 dieną vykusiame EBPO organizuotame seminare 2030 Curriculum Analysis Planning. Be to, pasidalinsiu tuo, ką per pastaruosius metus pavyko išsiaiškinti apie matematinio samprotavimo ugdymo sunkumus Lietuvoje.   Pernykščiame seminare teigiau Skaityti toliau [...]

Kada mokyklose pradėsime mokyti matematikos?

 Mokyklinė matematika  2 komentarai »
Rgp 162017
 
Paklausite, tai ką dabar mokome? Dalykas, kurį mokome matematikos pamokose pagal programą, nėra matematika. Jis neturi svarbiausio matematikos bruožo – samprotavimo. Samprotavimas nėra numatytas tarp matematinio ugdymo kompetencijų. Neturėtume klaidinti visuomenę ir vadinti dalyką vardu, kurio jis neatitinka. Be to, reikia būti nuosekliam. Aritmetikos vardas jau ištrintas iš lietuviškų matematinio ugdymo programų ir vadovėlių. Klausite, koks samprotavimas gali būti, pavyzdžiui, Skaityti toliau [...]

Matematika ir jos mokymas

 Mokyklinė matematika  1 Response »
Bal 212017
 
Tekstas diskutuotas Consilium Educationis 2017 balandžio 20 d.   Pristatymo planas:  o   Matematinio samprotavimo atsisakymas – klaida matematikos mokyme; o   PISA tyrimas apie grynosios matematikos reikšmę mokinių pasiekimams; o   Matematikos mokymas geografiniame ir istoriniame kontekste – nesėkmės ir pasiekimai iš kurių nesimokome; o   Matematikos mokymo Lietuvoje perspektyvos; o   Papildymas - matematikos mokytojų žinios ir jų ruošimas skirtingose švietimo sistemose.   Matematinio Skaityti toliau [...]

Kaip mes naikiname savo tautos intelektą

 Mokyklinė matematika  1 Response »
Kov 192017
 
Mūsų mokyklinės matematikos silpnoji vieta yra jos mokymas be supratimo. Matematikos mokymą tiriantys mokslininkai matematikos žinias ir jų kokybę klasifikuoja naudodami bent tris kategorijas: faktinės, procedūrinės ir sąvokinės žinios. Sąvokinių žinių kategorija reiškia procedūrų prasmės supratimą. Pavyzdžiui, neigiamųjų skaičių dauginimo taisyklės naudojimas nėra tas pats, kas supratimas kodėl neigiamųjų skaičių sandauga yra teigiamas skaičius. Mūsų mokyklinė Skaityti toliau [...]

Pasvarstymai apie mokyklinę matematiką

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Lap 012015
 
Šią savaitę mano monotoniško gyvenimo tėkmę sudrumstė trys labai įdomios patirtys. Visos jos susijusios su mokykline matematika. Pirmadienį ilgokai kalbėjausi su Pakruojo matematikos mokytojais. Ketvirtadienį stebėjau Vilijos Targamadzės organizuotą edukologų seminarą skirtą valstybinio brandos egzamino aptarimui. Vakar, šeštadienį, ant mano sienos facebook'e netikėtai įsiplieskė diskusija dėl matematikos užduoties vertinimo; ne tokia maža žmonių dalis neigiamą mokytojo Skaityti toliau [...]

Mokyklinė matematika: matematinis raštingumas, samprotavimų loginis tikslumas ir vertybių ugdymas

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Vas 272015
 
Šį tekstą paruošiau ruošdamasis diskusijai su VU edukologais, kuri įvyko vakar, vasario 26 dieną. Įrašo gale yra keletas minčių atsiradusių jau po diskusijos.   Mokyklinė matematika Lietuvoje, kaip ir kitos mokyklinės disciplinos, yra daugelio žmonių ir institucijų rūpesčio bei kritikos objektu. Tas rūpestis pasireiškia gana prieštaringais reikalavimais. Švietimo ir mokslo ministerija reikalavimus matematiniam ugdymui kopijuoja iš PISA siūlomos matematinio raštingumo Skaityti toliau [...]

Mokyklinė matematika: graikų versus babiloniečių matematika

 Mokyklinė matematika, Švietimas  5 komentarai »
Grd 052014
 
Tiek ŠMM dokumentuose, tiek viešose diskusijose matematinio ugdymo rezultatai vertinami remiantis mūsų šalies penkiolikamečių pasiekimais tarptautiniame PISA tyrime. Tai nėra blogai, bet absoliučiai nepakankama norint užčiuopti prastų rezultatų priežastis ir susidaryti pilnesnį vaizdą apie matematikos kaip kultūrinio reiškinio vietą visuomenėje. Šiame įraše, pasitelkdamas analogiją iš matematikos istorijos, teigiu, kad mūsų mokyklinė matematika, savo tikslų ir metodų Skaityti toliau [...]

Matematika: pati nesuprantamiausia disciplina

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Rgp 062014
 
Pagal 2014 m. liepos 31 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymą, keičiasi matematikos brandos egzamino laikymo taisyklės. Nuo 2016 metų, daliai moksleivių matematikos brandos egzaminas taps privalomu, kitai daliai - neprivalomu. Tiems, kuriems matematikos egzaminas privalomas, minimalūs reikalavimai bus skirtingi. Šie skirtumai galios tiems, kurie norės toliau studijuoti universitete ar kolegijoje. Čia svarbu tai, kad matematika traktuojama kaip disciplina, kurios vieniems reikia daugiau, Skaityti toliau [...]

Tai ką daryti su mokyklinės matematikos ugdymu?

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Grd 102012
 
Kadangi paskutiniame įraše teigiau, kad vien tik privalomas matematikos brandos egzaminas nėra panacėja, tai natūralu manęs klausti: ,,Ką siūlau daryti?''.  Siūlau iš pagrindų peržiūrėti mūsų mokyklinės matematikos ugdymo praktiką, kurią sudaro mokyklinės matematikos turinys ir jos mokymo metodai. Tam, kad toks peržiūrėjimas būtų prasmingas ir sklandus, reikėtų susitarti dėl mokyklinės matemtikos vizijos, ugdymo tikslų ir vertinimo kriterijų. Pabandysiu išdėstyti Skaityti toliau [...]

Mokslu grindžiamas švietimas

 Švietimas  2 komentarai »
Rgp 282012
 
Šio įrašo pretekstu yra ALLEA studija, kurioje apžvelgiama Europos nacionalinių mokslų akademijų veikla siekiant savo šalių pradinio ir vidurinio ugdymo sistemose diegti  tyrimais grindžiamus metodus (inquiry-based methods). Tuo siekiama atnaujinti mokslu grindžiamą švietimą Europoje. Iš pradžių apžvelgsime studijos teiginius, o po to pakomentuosime šiuo aspektu matematikos ugdymą Lietuvoje. Susirūpinimą kelia tai, kad mokslu ir technologijomis grindžiamas ekonomikos sektorius Skaityti toliau [...]
 Older Entries  Newer Entries