Rugpjūčio 8 dieną išplatintas Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijos (jau ne pirmas) projektas yra čia. Prašoma siųsti pastabas ten nurodytu adresu iki rugpjūčio 20 dienos. Projektas turėtų būti tvirtinamas Seime šį rudenį iki naujųjų Seimo rinkimų. Šis projektas apibendrina beveik dviejų metų Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotas diskusijas.
Pagal šį projektą mūsų ,,pagrindinis strateginis tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, valstybės ir pasaulio ateitį.„ Vertinant šį tikslą reikia turėti galvoje, kad kalbama apie viso gyvenimo švietimą. Matyt dėl tokio bendrumo, tikslas nieko nesako apie patį Lietuvos švietimą; pasakoma tik apie jo vaidmenį žmogaus gyvenime. Lietuvių kalbos žodyne išskiriamos kelios žodžio ,,švietimas„ reikšmės. Viena iš jų yra ,,švietimo sistema, valdymo organai„, kita reikšmė — ,,mokslas, kultūra, lavinimas„. Aiškinant pagrindinį tikslą, teigiama, kad ,,švietimui tenka pareiga sutelkti švietimo bendruomenę ir visus Lietuvos žmones kryptingai nuolat lavintis …„ Taigi, šiuo atveju švietimas suprantamas kaip švietimo bendruomenę organizuojanti valdymo(?) sistema. Tokiu atveju pagrindinis strategijos tikslas — švietimo bendruomenę organizuojančią sistemą paversti kiekvieno iš mūsų tvariu pagrindu….
Pastaroji mūsų pasiūlyta pagrindinio tikslo interpretacija skamba keistai, bet taip yra dėl to, kad naudojamos labai bendros ir tiksliai neapibrėžiamos abstrakčios sąvokos. Skirtingai nuo matematikos sąvokų, šių sąvokų turinį apsprendžia kontekstas. Keičiantis konteksui, keičiasi sąvokos turinys, netgi tame pačiame tekste. Be to, strategijos yra politiniai dokumentai, kurių neprivalu laikytis. Dėl to, strategijų kūrimas ir tobulinimas atrodo daugiau politikų reikalas.
Pagrindinį tikslą sukonkretina keturi strategijos tikslai. Paminėsime pirmus du tikslus:
- Pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų kritinę masę sudaro reflektuojantys ir nuolat tobulėjantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai.
- Įdiegti įsivertinimu ir duomenų analize grįstą švietimo kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerystės ir vadovų lyderystės darną.
Čia suformuluoti tikslai ir po jų sekantys paaiškinimai atrodo puikiai. Bet įspūdis pasikeičia pažvelgus į šių tikslų vertinimo rodiklius 9-ame aptariamo projekto puslapyje. Pavyzdžiui, pirmojo tikslo rodikliais yra į universitetą įstojusių moksleivių konkursinis balas, vyrų dalis mokytojų tarpe, mokytojų stažo vidurkis, save lavinančių mokytojų dalis ir mokytojų bei dėstytojų amžius.
Nurodytus tikslus patikslina numatomos veiklos kryptys (uždaviniai). Pavyzdžiui, pirmojo tikslo pirmasis uždavinys yra
Motyvuoti gabius jaunus žmones rinktis karjerą visų švietimo lygmenų mokyklose. Užtikrinti besimokančiųjų psichologinius poreikius atitinkantį lyčių balansą tarp bendrojo ugdymo lavinimo pakopoje dirbančių pedagogų. Skatinti mokslininkus įsitraukti į bendrąjį ugdymą ir teikti naujausias žinias.
Mūsų nuomone, realų strategijos įgyvendimą parodytų šių uždavinių įgyvendinimo būdai. Uždaviniai: motyvuoti …, užtikrinti …, skatinti… yra nieko neįpareigojantys. Visada bus galima pasakyti, kad moksleiviai buvo motyvuojami… (kaip?), o mokslininkai buvo skatinami ….(kaip?), bet kažkodėl nepadarė to, ko iš jų buvo tikimasi. Tai dar viena priežastis, kodėl strategija yra politinis neigiama prasme dokumentas. Politika galėtų būti atsakinga, jei save įpareigotų, bet tokia ji kol kas nėra.