Teigiamai į šį klausimą atsako interneto svetainės ComputerBasedMath įkūrėjas Conradas Wolframas. Jis teigia, kad 80% laiko mokykloje skiriama mokytis skaičiuoti ir tai daroma rankiniu būdu ant popieriaus. Be to, skaičiavimai atliekami nesuprantant jų prasmės, o uždaviniai paprastai neturi nieko bendro su kasdieniniame gyvenime sutinkamomis problemomis. Kadangi gebėjimas skaičiuoti nėra matematika tai ,,tikrai matematikai“ mokytis lieka tik 20% viso laiko. Norint matematikai skirti daugiau laiko tereikia visus skaičiavimus atlikinėti … kompiuteriu. Tokiu atveju, ne tik daugiau laiko liks ,,tikrai matematikai“, bet kompiuteris įgalins spręsti užduotis paimtas iš realaus gyvenimo. Pagal C. Wolframą, ,,tikroji matematika“ įgalina sukurti bet kurio proceso kompiuterinę programą ir tai yra viskas, ko verta ,,tikroji matematika“. Tokia yra matematinio ugdymo kompiuterinės reformos pagrindimo idėja.
Šio tinklaraščio skaitytojams turėtų būti aišku, kad C. Wolframo matematikos supratimas yra labai tolimas nuo tikrovės, o jo siūloma kompiuteriu grindžiama matematinio ugdymo reforma ne ką geresnė už ,,planšetizavimą“ ir kitų technologinių priemonių diegimą mokyklose, nekreipiant dėmesio į matematinio mąstymo ugdymą ir į mokytojų ruošimą.
Galiu tik užjausti estus, kurie, sprendžiant pagal šį spaudos pranešimą, pirmieji sutiko paaukoti savo moksleivius tokiam kompiuterinės reformos eksperimentui. Turint galvoje, kad Jungtinėje Karalystėje vyksta rimta matematinio ugdymo reforma, nenuostabu, kad C. Woframas nerado paramos savo šalyje ir pirmaisiais kompiuterinės reformos ,,bandomaisiais triušiais“ tapo kitos šalies švietimo sistema. Kita vertus, kai yra taip blogai, kad blogiau būti negali, tai bet koks situacijos keitimas gali būti vertinamas teigiamai.