Vasario 5 dieną Michael Gove pasakyta kalba The progressive betrayal atskleidė jo vadovaujamos britų švietimo ministerijos vykdomos reformos mokslinį-politinį-filosofinį pagrindą. Šį pagrindą sudaro konservatyvioji švietimo politika, skatinanti klasikinių disciplinų žinių ugdymą ir siekianti eliminuoti pažangiojo švietimo judėjimo (progressive education movement) veiklos padarinius britų visuomenėje. Pastarosiomis dienomis visuomenės svarstymui paskelbta žiniomis grindžiama ugdymo programa ir kiti susiję dokumentai.
M. Gove apibūdinimu pažangiojo švietimo teorija sureikšmina laisvą ir instinktyvų vaiko vystymąsi, atsisakydama jį mokyti. Mažinamas žinių įgyjimo tradicinėse disciplinose prioritetas, sureikšminant vaiko siekimą patenkinti savo smalsumą, paprastai nesutampantį su mokymusi skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Tokia švietimo paradigma manoma esant demokratiška, nes atsisakomo mokytojo autoriteto vaidmens, jį keičiant vaiko ir mokytojo lygiaverčio bendravimo santykiais. Tokia švietimo paradigma manoma esant pažangia, nes atsisakoma tradicinių mokymosi disciplinų rinkinio – klasikinės literatūros, matematinių samprotavimų, mokslo dėsnių, muzikinio ir artistinio lavinimo – akcentuojant mokymąsi mokytis (learning to learn). Teigiama, kad šiam abstrakčiam gebėjimui įgyti nėra būtinas pradinių žinių pagrindas. Pažangiajam švietimui nėra nieko labiau nereikalingo, kaip žinių įgyjimas. ,,Jei norite žinių, tam yra Google“, – teigia progresyvaus švietimo entuziastai.
M. Gove paskelbtos ugdymo programos projektas siekia įgyvendinti prioritetinį žiniomis grindžiamą ugdymą. Politinis šios programos tikslas yra noras suteikti didesnes ugdymo galimybes socialiai nepasiturinčių šeimų vaikams. Būtent tokių šeimų vaikai neturi galimybių įgyti pagrindines žinias ir tai riboja jų galimybes progresyvaus švietimo mokyklose. Mokslinį M. Gove paruoštos programos pagrindą sudaro kognityvinių mokslų rezultatai: pažintinio proceso ugdymui esminį pagrindą sudaro bazinės žinios (žr. D.T. Willingham How Knowledge Helps). Neturint tokių bazinių žinių, Google paieškos rezultatu yra tik nesuprantamas tekstas.
Lietuvoje švietimo tradicijų kovos rezultatas yra priešingas lyginant su JK. Anot R. Bruzgelevičienės ir L. Žadeikaitės, Lietuvoje vykdoma švietimo reforma ,,paremta kardinaliu ugdymo paradigmų virsmu: klasikinė ugdymo paradigma keičiama laisvojo ugdymo humanistine paradigma“. Laisvasis humanistinis ugdymas Lietuvoje yra iš esmės tas pats, kas M. Gove apibūdintas pažangusis švietimo judėjimas JK. Klasikinis ugdymas reiškia orientaciją į tradicinių disciplinų žinių perdavimą moksleiviui, kurios dabar lyg ir atsisakome.
Laisvas humanistinis ugdymas išsamiai pristatomas Humanistinės pedagogikos asociacijos svetainėje. Paminėsiu tik vieną šios svetainės įrašą, kuriame pristatoma Irenos Stulpinienės knyga FIZIKA JAZYKOM SERDCA. Šia knyga iliustruojama, kaip fizika gali skatinti dvasinį moksleivių ugdymą. Knygoje nerasite matematikos, nes Stulpinienės žodžiais tariant ,,reikia didinti fizikos pamokų filosofinį krūvį, proporcingai mažinant jų matematinę dalį„.
2012 m. spalio 4 d. Nr. 36 savaitraštyje DIALOGAS rašoma:
Į mokyklas atėjo profiliavimas, sistemą permainė egzaminų reforma… Visa tai vyko garsiai. Tačiau tam tikru momentu dėl kažkokių viešai neįvardintų priežasčių švietimo sistemoje, regis, prasidėjo klasikinės ugdymo paradigmos ir atitinkamos egzaminų sistemos recidyvai. Oficialiai ir toliau buvo kalbama apie modernizavimą, tobulinimą, sklaidas, plėtras, vartota daug ,,protingų“ tarptautinių žodžių – pūsta vis daugiau miglos. Profiliavimą tyliai pakeitė švelnusis profiliavimas, apie sistemos humanizavimą imta šnekėti kiek rečiau… Vis stiprėjo įspūdis, jog kažkuo nusivilta ir nelabai žinoma, kaip iš to kažko išeiti nekonstatuojant, jog tai, kas su tokiu entuziazmu ir užtikrintumu buvo paleista, – nepasiteisino. Ir štai šį rugsėjį ministras G. Steponavičius paleidžia į gyvenimą naują stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, įsigaliosiančią jau 2014-aisiais. Tvarka, kurią Prezidentės patarėja V. Būdienė iškart pavadino ,,tyliu bendrojo ugdymo perversmu“, mažų mažiausiai perša išvadą – švietimo strategai profilinį ugdymo principą pripažino iš esmės netinkamu. Ar tai reiškia grįžimą prie klasikinės ugdymo paradigmos?
Nemanau, kad tai reiškia grįžimą prie klasikinės ugdymo paradigmos. Buvusio ministro siūlyta stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka nenumatė ugdymo programos ir mokytojų vaidmens keitimo. Šiems dalykams atlikti reikėtų mobilizuoti visą mokslo bendruomenę. Galėtume pasinaudoti lenkų patirtimi; M. Gove liudijimu Lenkija yra sparčiausiai Europoje savo švietimo sistemą keičianti valstybė. Manau, kad mūsų tautinės ambicijos neleis to daryti. Netgi prisipažinimo klydus yra sunku tikėtis, tam reikia tokių stiprių asmenybių kaip M. Gove. Greičiausiai ir toliau tęsis mūsų švietimos sistemos vegetacija.