Moksleiviai ir prezidentūra prieš matematikos egzaminą?

Bandymas taisyti švietimo politikos klaidas susilaukė Lietuvos moksleivių sąjungos ir prezidentės vyriausiosios patarėjos nepritarimo. Dėl ko sukilo nepatenkinti moksleiviai (žr. čia) ir ką slepia ,,tylus bendrojo ugdymo perversmas„(žr. čia)?

Rugsėjo 7 dieną Švietimo ir mokslo ministerija pranešė apie 2013 ir 2014 metais į aukštąsias mokyklas ir kolegijas pretenduosiančių moksleivių eilės sudarymo tvarkos pakeitimus. Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė aplinkraštyje teigia:

Pokyčius lėmė ir tam tikrų probleminių reiškinių formavimasis bei siekis jų išvengti. Buvo pastebėta tendencija, kad abiturientai renkasi mokytis dalykus pagal tai, kurie jų numatyti geriausiųjų eilėje. Dalykų pasirinkimo alternatyvų siaurumas mažino mokinių kompetencijų visumos ugdymo galimybes.

Be to, ŠMM pranešime spaudai viceministrė cituojama sakant:

Kaip rodo stojimo praktika, nemažai abiturientų negali rinktis perspektyvių fizinių ar technologijos mokslų studijų dėl to, kad paskutinėse klasėse orientuodavosi į griežtai apibrėžtus dalykų rinkinius, kurių reikėdavo stojant į socialinius mokslus. Praplėtus dalykų rinkinius – pagal kurių rezultatus skaičiuojamos galimybės gauti valstybės finansavimą – stojantysis galės pasirinkti įvairesnes studijų programas.

Naują tvarką geriausiųjų eilei sudaryti pasiūlė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti inicijuota darbo grupė. Toliau ŠMM  pranešime spaudai rašoma:

2014 m. geriausiųjų eilė, pagal kurią teikiamas valstybės finansavimas studijoms, bus skaičiuojama pagal 4 dalykų rezultatus: privalomo lietuvių kalbos, pasirinktos srities pagrindinio ir papildomo dalykų bei kitos srities bendrojo dalyko. Dviejų iš dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros ir pagrindinio dalyko) bus įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų – valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai.

Kitas pakeitimas liečia užsienio kalbos mokėjimo lygį. Būtent,  norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete turės mokėti užsienio kalbą B2 lygiu, stojant į kolegiją – B1 lygiu.

Lyginant šių metų, 2013 metų ir 2014 metų kriterijus sudarant geriausiųjų eilei į universitetines studijas galima pastebėti, kad humanitarinių ir socialinių mokslų studijų srityse padidėjo matematikos egzamino vaidmuo. Šiais metais, tarp humanitarinių mokslų, tik filosofijos studijoms yra atsižvelgiama į matematikos metinį pažymį (matematikos brandos egzaminas neprivalomas). Tuo tarpu 2014 metais, visoms humanitarinėms studijoms matematika (kartu su biologija ir IT) bus trečiuoju dalyku. Tarp menų, šiais metais, tik architektūros studijoms yra būtinas matematikos brandos egzaminas. Tuo tarpu 2014 metais, visoms meno studijų sritims matematika (kartu su istorija, biologija ir IT) bus trečiuoju dalyku. Šiais metais, tik ekonomikai, sociologijai, psichologijai ir su verslu susijusioms studijoms yra būtinas matematikos brandos egzaminams. Kitoms socialinių mokslų studijoms reikalingas  matematikos metinis pažymys. 2014 metais, matematika šioms sritims taps antruoju dalyku. Konkurencijos sąlygomis visi dalykai gali tapti valstybiniu brandos egzaminu.

Turint galvoje sunkumus su kuriais susiduria dalis moksleivių besimokančių matematikos, šio dalyko egzamino rezultatai gali daugiausiai įtakoti moksleivių eilę. Tuo remdamiesi darome išvadą, kad matematika yra svarbiausia nutylima nepasitenkinimo naująja tvarka priežastimi. Moksleiviai nepatenkinti, kad su jais nebuvo tariamasi. Tuo tarpu Virginija Būdienė teigia, kad nauja praktika skatins korepetitoriavimą ir padės pelningai dirbti testavimą vykdantiems komerciniams užsienio kalbų centrams.

Kaip minėta, šiais pakeitimais siekiama mažiausiai dviejų dalykų: silpninti neoficialųjį profiliavimą ir skatinti studentus rinktis technines profesijas. Dėl abiejų tikslų galima diskutuoti. Bet reikia pripažinti, kad ŠMM turi teisę vykdyti švietimo politiką. Negalima nepritarti Virginijai Būdienei, kad švietimo sistemas labiausiai paveikia egzaminų pertvarka. Bet neaišku, kodėl ši pertvarka vadintina ,,tyliu bendrojo ugdymo perversmu„.

Mūsų nuomone, matematikos egzamino suaktualinimas gali būti vertinamas tik kaip priemonė dar svarbesniems  pokyčiams. Būtent, reikalinga peržiūrėti dabartinį mokyklinės matematikos turinį, atspindintį, geriausiu atveju, tik 18 amžiaus matematiką.  Šiam darbui tikrai reikėtų sutelktų moksleivių, prezidentūros ir visos visuomenės pastangų.