Spa 032020
 
Šis įrašas apie tai, kaip matematikos mokymas konkrečioje šalyje priklauso nuo toje šalyje dominuojančios ugdymo filosofijos. Matematikos mokymo santykiai su ugdymo filosofija neretai įgyja kontroversijos pavidalą. Jų nagrinėjimas yra matematikos mokymo filosofijos objekto dalimi. Apie tokias kontroversijas – antroje įrašo dalyje. Kodėl dabar tai svarbu? Pirma, dėl vykdomos matematikos programos atnaujinimo.  Matematikos mokymo priklausomybė nuo ugdymo filosofijos gali būti stipri Skaityti toliau [...]
Rgp 252020
 
Savo atsakymą į šį klausimą pasiūliau Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos vaizdo konferencijoje rugpjūčio 24 dieną. Mano galva pastaruoju metu svarbiausi yra šie dalykai: Matematinio ugdymo programų atnaujinimas, jų orientacija į kompetencijų plėtotę. Ką tai reiškia? Matematikos brandos egzaminų rezultatai. Kaip turėtume reaguoti? Baigiamas kurti kokybiškai naujas mokyklinės matematikos turinys. Prasideda naujas to turinio atnaujinimo etapas. Ar dalyvausime?   Ką Skaityti toliau [...]
Rgp 102020
 
Šiais metais iš daugiau kaip 28 tūkstančių abiturientų matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15 241 mokinys. Egzaminą išlaikė 10305 mokiniai - tai sudaro 67,61% laikiusiųjų. 2019 metais šį egzaminą išlaikė 82,09%, o 2018 metais - 87,21%. Tokie rezultatai sukėlė nemažą atgarsį visuomenėje. Taip pat gausu svarstymų apie galimas tokių rezultatų priežastis. VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dekanas prof. Paulius Drungilas, Lietuvos matematikų draugijos Skaityti toliau [...]
Lie 262020
 
Orientacija į kompetencijų plėtotę yra ugdymo programų reformos kryptis (angl. „competence-based“ approaches to teaching and learning or just competency-based education). Tokios reformos prasidėjo maždaug nuo 1990-ųjų daugelyje pasaulio šalių. Jų turinys skirtingose šalyse nebuvo vienodas.  Tokiomis reformomis bandyta atsisakyti orientuoti ugdymą į žinių perdavimą, kuris tapatinamas su žinių atsiminimu ir jų taikymu be supratimo. Vietoje to siekiama dalykų programas ,,integruoti“ Skaityti toliau [...]
Kov 122020
 
Santrauka. Mūsų matematinio ugdymo programos vienu iš mokymo tikslų įvardija realaus pasaulio pažinimą matematikos priemonėmis. Sprendžiant  pagal  šiame tekste aptariamą dydžio ir skaičiaus sąvokų neapibrėžtumą (tapatinimą) visame mokyklinės matematikos turinyje, kyla abejonės dėl tokio tikslo įgyvendinamumo galimybių. Be to, ignoruodami dydžio, santykio ir proporcijos kilmės aplinkybes mes nepasinaudojame galimybe paaiškinti kai kurių procedūrų prasmę.  Pavyzdys Matematikos Skaityti toliau [...]
Vas 232020
 
Aptarsime tris priežastis dėl kurių matematinis įrodymas yra svarbus jau pradinukams ir paaiškinsime vieną stereotipą apie matematinį įrodymą. Pirmoji priežastis – atpažinti mąstymo klaidas. Antroji priežastis – iš ugdymo filosofijos srities. Trečioji priežastis – EBPO švietimo politika. Stereotipas – matematinis įrodymas yra tik teiginio teisingumo pagrindimas, turintis griežtą loginę struktūrą.  Pirmoji priežastis – atpažinti mąstymo klaidas Matematikoje Skaityti toliau [...]
Lap 252019
 
Šis tekstas buvo perskaitytas konferencijoje ,,Didžioji švietimo mitų dekonstrukcija“, kuri vyko lapkričio 22 dieną Seime. Mano pasisakymo taikinys buvo mitas: matematika yra tik manipuliavimas simboliais. Koks tai mitas? Daugumai žmonių mokykla suformuoja įvaizdį apie matematiką, kaip apie manipuliavimo simboliais pagal tam tikras taisykles discipliną. Dažnai matematika suvokiama kaip kalba ir priemonė, kuri reikalinga tik technokratams. Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad realiame Skaityti toliau [...]
Bir 222019
 
Birželio 18-20 dienomis Vilniuje viešėjo lenkų matematikas Zbigniew Marciniak. Lietuvos matematikų draugijos 60-oje konferencijoje jis padarė pranešimą ,,Pokyčių vėjai matematikos mokyme".  Prieš atpasakodamas keletą jo pranešimo minčių, keliais jo gyvenimo faktais paaiškinsiu šio įrašo pavadinimą.  Už savo indėlį remiant matematikai gabius vaikus Zbigniew Marciniak buvo apdovanotas šiais ženklais: Silver Cross of Merit ir the Knight's Cross of the Order of Polonia Skaityti toliau [...]
Bir 202019
 
Pagrindinis teiginys. Švietimo sistemos kaitos dėka mokyklinė matematika Lietuvoje įgijo senųjų laikų komercinės-administracinės matematikos bruožus.  Be kitų svarbių pasekmių, toks mokyklinės matematikos pobūdis reiškia, kad mūsų mokinių tinkamas pasirengimas PISA 2021 tyrimams yra ribotas. Teiginiui pagrįsti naudojame: Mokyklinę matematiką apibūdinančią teorinę aplinką (theoretical framework), kurią pasiūlė H. Harouni. Skirtingų metų populiariausių matematikos Skaityti toliau [...]
Bal 132019
 
Šiais metais savo gimtadienį Vilniaus universitetas nusprendė pažymėti neįprastai. 440 metų sulaukusi universiteto bendruomenė galėtų tiesiog pasidžiaugti amžiumi bei užsitarnauta reputacija. Vietoje to minėjimui pasirinktas scenarijus buvo tinkamesnis laidotuvėms, o ne gimtadieniui. Balandžio 4 dieną Vilniaus universiteto Teatro salėje vyko tarptautinis forumas. Jo dalyviai svarstė egzistencinius klausimus. Ar universitetas vis dar atlieka savo vaidmenį visuomenėje? Galbūt Skaityti toliau [...]