Rimas

Vas 272015
 
Šį tekstą paruošiau ruošdamasis diskusijai su VU edukologais, kuri įvyko vakar, vasario 26 dieną. Įrašo gale yra keletas minčių atsiradusių jau po diskusijos.   Mokyklinė matematika Lietuvoje, kaip ir kitos mokyklinės disciplinos, yra daugelio žmonių ir institucijų rūpesčio bei kritikos objektu. Tas rūpestis pasireiškia gana prieštaringais reikalavimais. Švietimo ir mokslo ministerija reikalavimus matematiniam ugdymui kopijuoja iš PISA siūlomos matematinio raštingumo Skaityti toliau [...]
Sau 222015
 
Šiais 2015 metais metais Londono matematikų draugija (angl. London Mathematical Society) pažymi savo įkūrimo 150-ąsias metines (1865-2015) . Šis įvykis pažymimas visus šiuos metus pradedant sausio mėnesiu. Jam skirtas šis LMD svetainės puslapis. Kodėl rašau apie LMD sukaktį?    Pirma priežastis ta, kad sukakties minėjimas siejamas su veikla dviem temomis: matematika kaip mūsų kultūros dalis; nauji matematikos komunikacijos būdai.  Pirmoji tema sutampa su šio Skaityti toliau [...]
Sau 072015
 
Seniai ruošiausi pradėti Liubomiro Kulvieco palikimo studijas ir rašyti apie tai, ką pavyktų suprasti. Iki šiol rimtoms studijoms laiko nerandu.  Bet pradėti kažkada reikia. Tuo labiau, kad ši diena, 2015 metų sausio 7 diena, yra jo mirties 20-osios metinės.  Pabandysiu labai apytiksliai nusakyti tai, kas man atrodo yra svarbiausia Liubomiro Kulvieco palikime. Būtent, jo, kaip klasikinės mechanikos mokslininko, darbai. Mechanika - užmiršta mokslo disciplina Lietuvoje? Tai Liubomiro Skaityti toliau [...]
Grd 272014
 
Abejingumas matematikai yra viena ryškiausių tendencijų Lietuvos matematikų bendruomenėje.  Jis reiškiasi tuo, kad dauguma matematikų  nesidalina savo srities žiniomis, nesidomi kolegų žiniomis, nesigilina į bendrąsias matematikos sritis, jos istoriją ir filosofiją, bei yra nesuinteresuoti matematikos žinių plėtra Lietuvoje. Mano manymu, abejingumas matematikai sudaro palankias sąlygas matematikų bendruomenėje įsigalėti tiems reiškiniams, kuriuos  Romos kurijai skirtoje Skaityti toliau [...]
Grd 172014
 
Funkcijos grafiko liestinės sąvoka naudojama mokyklinėje matematikoje kai kalbama apie funkcijos išvestinę. Funkcijos išvestinė yra jos reikšmių ir argumentų skirtumo santykio riba. Dabartinėje mokyklinėje matematikoje riba paprastai nėra apibrėžiama, apsiribojama jos intuityviu aiškinimu. Siekiant didesnio aiškumo išvestinės apibrėžimas siejamas su ,,funkcijos kitimo greičio" interpretacija arba su funkcijos grafiko liestinės krypties koeficiento interpretacija. Momentinio Skaityti toliau [...]
Grd 052014
 
Tiek ŠMM dokumentuose, tiek viešose diskusijose matematinio ugdymo rezultatai vertinami remiantis mūsų šalies penkiolikamečių pasiekimais tarptautiniame PISA tyrime. Tai nėra blogai, bet absoliučiai nepakankama norint užčiuopti prastų rezultatų priežastis ir susidaryti pilnesnį vaizdą apie matematikos kaip kultūrinio reiškinio vietą visuomenėje. Šiame įraše, pasitelkdamas analogiją iš matematikos istorijos, teigiu, kad mūsų mokyklinė matematika, savo tikslų ir metodų Skaityti toliau [...]
Rgs 242014
 
Šiuolaikinėje matematikoje begalinė mažybė (angl. infinitesimal) yra logiškai pagrindžiama sąvoka: hiperrealusis skaičius nestandartinėje analizėje ir mikrodydis sintetinėje diferencialinėje geometrijoje. Tačiau taip buvo ne visada. Begalinė mažybė yra pagarsėjusi kaip naudinga, naudota dar antikos laikais, bet logiškai nepagrindžiama matematinė sąvoka. Savo laiku buvo vadinama ,,išnykstančiu vaiduokliu“ , ,,chimeros bacila“  ir panašiai. Šios sąvokos evoliucija susijusi Skaityti toliau [...]
Rgs 022014
 
 Rugsėjo 10–19 d. Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose vyks XI nacionalinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, kurio vienas dalyvių – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas. Toliau skelbiami susitikimai su šio fakulteto žmonėmis. Raudona raidė R reiškia, kad reikalinga registracija čia (ieškokit pagal numerį). 55 „Apie dalyvavimą II pakopos pensijų fonduose“ – doc. dr. Martynas Manstavičius – rugsėjo 12 d., 17 val. VU Matematikos Skaityti toliau [...]
Rgp 302014
 
Šios savaitės Veido žurnale (rugpjūčio 29 d. Nr. 33) dabartinis jo redaktorius Arūnas Brazauskas parašė komentarą ,,Kokie mokytojai laimi karus". Atsakydamas į savo klausimą komentaro autorius rašo: Bet ir tas prūsų pradinukų mokytojas buvo toks kietas ne pats savaime, o todėl, kad nuo XIX a. pradžios valdžiai rūpėjo kaimo daraktorių paversti valstybės tarnautoju, kuris gautų gerbtinam žmogui deramą algą. Šis komentaras pradedamas fraze: ,,Kada net ir vidury pelkės galima Skaityti toliau [...]
Rgp 232014
 
Man besvarstant rašyti ar nerašyti švietimo tema, pasirodė toliau cituojamas mokytojos Ritos tekstas ir padėjo apsispręsti. Savo tekstą mokytoja baigia taip: Pažįstu ne vieną ir net ne vieną dešimtį kolegių, kurios jaučiasi lygiai taip kaip ir aš. Dirbti mokykloje vis sunkiau, reikalavimai mokytojams, kuriuos vadovybė per Švietimo ir mokslo ministeriją nuleidžia mums ant galvos, vis absurdiškesni, mokiniams tuoj tuoj bus suteiktas dieviškas statusas. Ir jokių kelių atsitraukti. Visas Skaityti toliau [...]