Rugsėjo 10–19 d. Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose vyks XI nacionalinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, kurio vienas dalyvių – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas. Toliau skelbiami susitikimai su šio fakulteto žmonėmis.
Raudona raidė R reiškia, kad reikalinga registracija čia (ieškokit pagal numerį).
55 „Apie dalyvavimą II pakopos pensijų fonduose“ – doc. dr. Martynas Manstavičius – rugsėjo 12 d., 17 val. VU Matematikos ir informatikos fakulteto 102 aud. (Naugarduko g. 24). R
Seminare-diskusijoje bus kalbama apie pensijų kaupimo sistemos ypatumus ir pasirinkimų galimybes; aptariami antros pakopos pensijų fondai (konservatyvūs, rizikingi), bazinės įmokos dydis, galimybės atsiimti pensijų išmokas. Bus supažindinama su pensijų anuitetų sąvoka, rūšimis (su ir be garantuoto mokėjimų laikotarpio), pateikiami konkretūs pavyzdžiai.
56 „Kaip finansų inžinerija gali padėti įveikti įvairias pasaulines problemas: vėžio epidemiją, Žemės temperatūros kilimą ir pan.“ – doc. dr. Martynas Manstavičius – rugsėjo 12 d., 18 val. VU Matematikos ir informatikos fakulteto 102 aud. R
Daug šiuolaikinių visą pasaulį kamuojančių problemų susiję su lėšų trūkumu. Vien vyriausybių, fondų ar labdaros organizacijų skiriamų lėšų, deja, nepakanka proveržiams paspartinti. Išeitį siūlo finansų inžinerija.
61 „Begalinė mažybė: matematikos sąvoka ir jos dramatiška istorija“ – prof. habil. dr. Rimas Norvaiša – rugsėjo 15 d., 18 val. VU Matematikos ir informatikos fakulteto 101 aud. (Naugarduko g. 24). R
Šiuolaikinėje matematikoje begalinė mažybė (angl. infinitesimal) yra logiškai pagrindžiama sąvoka: hiperrealusis skaičius nestandartinėje analizėje ir mikrodydis sintetinėje diferencialinėje geometrijoje. Tačiau taip buvo ne visada. Begalinė mažybė yra pagarsėjusi kaip naudinga, naudota dar antikos laikais, bet logiškai nepagrindžiama matematinė sąvoka. Savo laiku buvo vadinama „išnykstančiu vaiduokliu“, „chimeros bacila“ ir pan. Šios sąvokos evoliucija susijusi su tolydumo (kontinuumo) ir diskretumo sampratos evoliucija ir šia prasme svarbi ne tik matematikoje.
64 „Statistinis pažinimas“ – dr. Vaidotas Zemlys – rugsėjo 15 d., 19 val. VU Matematikos ir informatikos fakulteto 101 aud. R
Statistinis pažinimas – būdas spręsti įvairias problemas, pasitelkiant statistinę duomenų analizę. Tai palyginti neseniai atsiradusi mokslo sritis, dabar plačiai taikoma biologijoje, medicinoje, informatikoje, chemijoje, ekonomikoje ir apskritai bet kurioje mokslo srityje, kurioje susiduriama su pakankamais duomenų kiekiais. Statistinis pažinimas padeda atsakyti į klausimus: kas yra prostatos vėžio rizikos faktoriai, ar šis elektroninis laiškas yra nepageidautinas, kaip automatiškai atpažinti ranka parašytą pašto indeksą ir kt. Pastaruoju metu statistinio pažinimo metodai tampa vis labiau prieinami ne tik statistikos ar informatikos specialistams, todėl jie gali tapti esminiu kiekvieno mokslininko įrankiu.
71 „Matematikos raida Lietuvoje ir pasaulyje“ – doc. dr. Vilius Stakėnas – rugsėjo 16 d., 14 val. ekskursija į Lietuvos matematikos muziejų ir paskaita VU Matematikos ir informatikos fakulteto 401 kab. (Naugarduko g. 24). R
Lietuvos matematikų muziejus fakultete įkurtas 1983 metais. Muziejaus medžiagą kaupė ir jam vadovauja doc. dr. Henrikas Jasiūnas. Čia rasite viską, kas susiję su Lietuvos matematiniu švietimu ir Lietuvos matematikų moksliniu darbu: rankraščius, knygas, fotografijas, videokasetes, asmeninius matematikų daiktus ir kt. Fonduose yra apie 1000 bylų, kuriose dešimtys tūkstančių objektų, susijusių su matematikais tiesiogiai bei matematika ir jos istorija.
77 Ekskursija į Vilniaus universiteto Skaitmeninių tyrimų ir skaičiavimų centrą – dr. Linas Bukauskas – rugsėjo 16 d., 17 val. VU Matematikos ir informatikos fakultete (Didlaukio g. 47). R
VU Matematikos ir informatikos fakultete yra įsteigtas Skaitmeninių tyrimų ir skaičiavimų centras (STSC). Šiame centre yra superkompiuteris, naudojamas įvairiems skaičiavimams Lietuvoje ir Europoje. Superkompiuterio resursai yra iki 2000 procesorių branduolių, bendra operatyviosios atminties apimtis – apie 4TB, duomenų saugyklos apimtis – per 600 TB. Tai atitinka per 1000 PC, sujungtų į vieną bendrą kompleksą. Šiame superkompiuteryje vykdomi moksliniai skaičiavimai, susiję su astrofizika ir įvairiausiais matematiniais modeliais. Atvykusieji galės iš arčiau susipažinti su STSC superkompiuteriu bei debesų infrastruktūra.
144 „Balsu valdomas robotas“ – Liudas Bogušas, Paulius Butkus, Ignas Smirinėnka – rugsėjo 19 d., nuo 10 iki 15 val. VU MKIC aikštėje.
Šis robotas atpažįsta 16 fiksuotų komandų ir joms paklūsta. Taip pat galima išsirinkti bet kuriuos iš beveik tūkstančio specialiame žodyne esančių žodžių ir susikurti unikalią roboto valdymo komandą. Robotas atpažįsta tik taisyklingai ištartas komandas. Ateikite ir pažiūrėkite, kaip valdomas Matematikos ir informatikos studentų sukurtas robotas!
146 „Kriptografijos mokslų apybraiža“ – doc. dr. Vilius Stakėnas – rugsėjo 19 d., 11 val. VU MKIC A119 seminarų kamb. R
Tikriausiai girdėjote, kad kriptografija – mokslas, tiriantis informacijos užšifravimo ir iššifravimo metodus. Šifruojama, siekiant paslėpti perduodamos informacijos prasmę. Šiais laikais kriptografija plačiai naudojama ypač slaptai informacijai saugoti bei ją siųsti atvirais tinklais, pvz. internetu. Klasikiniai šifrai sudaromi, taikant dviejų rūšių veiksmus: perstatas ir keitinius. Perstatos išmaišo duomenų simbolius, keitiniai pakeičia juos kitais. Antrojo pasaulinio karo metu informacijai šifruoti buvo naudojami sudėtingi elektromechaniniai įrenginiai. Žymiausias jų – vokiečių „Enigma“. Paskaitoje aptariama šio prietaiso struktūra ir sėkmingos kriptoanalizės aplinkybės. Nagrinėjami principai, kuriais remiasi kompiuterių amžiaus kriptografija.