Europos matematikų sąjungos (EMS) Prezidentės Martos Sanz-Solé teigimu, matematika yra didžia dalimi nesuprantama ir ignoruojama žinių sritimi Europoje. Šį savo teiginį ji plėtoja paskutiniame leidinio Public Service Review: European Science and Technology (Jungtinė Karalystė) numeryje.
Nepaisant to, kad matematika yra pasaulio suvokimo priemonė, mūsų visuomenėje nėra supratimo kas yra matematika ir kodėl ji yra svarbi mokslui. EMS Prezidentės nuomone, šis nesupratimas yra paplitęs ir tarp mokslo politikų, įskaitant ir Europos komisiją. To priežastimi ji nurodo esant matematinių tyrimų specifiką ir tyrimo objekto neaiškumą; šiuolaikinės matematikos problemos nėra išreiškiamos visiems suprantama bendrine kalba. Nepaisant to, pastaruoju metu, matematikos efektyvumas augo. Tai patvirtina ir vienos iš septynių sunkiausių matematikos problemų išsprendimas (2003 metais G. Perelmanas įrodė Poincaré hipotezę).
Sanz-Solé išskiria diskrečiąją matematiką ir tikimybių teoriją kaip dvi prioritetines matematikos tyrimų sritis, tiek grynosios matematikos požiūriu, tiek ir taikomosios matematikos požiūriu. Nepaisant matematikos taikymų svarbos kituose moksluose, ši žinių sritis yra ignoruojama ir finansavimo požiūriu. Sanz-Solé teigia: ,,Jei pažiūrėtumėte į Europos Septintąją bendrąją programą (7BP), tai matematiką vargiai ten aptiksite. Faktiškai, Europos Sąjungoje matematikai nepasisekė finansavimo požiūriu.„ Tarp galimų matematikos nepripažinimo priežasčių, ji nurodo tai, kad matematikos tyrimai vykdomi visiškai kitaip nei kitose mokslų srityse; tyrėjų grupės matematikoje yra žymiai mažesnės ir bendravimas tarp matematikų yra specifinio pobūdžio, lyginant su kitais mokslais. Europos mokslinių tyrimų taryboje (angl. European Research Council) EMS prezidentė mato vienintelę išimtį finansuojant matematiką. Bet net ir ši išimtis yra labai riboto pobūdžio.
Atpasakoti EMS Prezidentės teiginiai iš dalies paaiškina matematikos statusą finansavimo požiūriu Lietuvoje. Mūsų mokslo politika skatina tokią veiklą, kuri yra finansuojama Europos sąjungos pinigais. Dėl netinkamų konkurso sąlygų, nėra matematikos projektų, finansuojamų pagal Visuotinę dotaciją — labiausiai išreklamuotą mokslinių projektų finansavimo priemonę. Tarp paramą gavusių mokslininkų grupių (kita finansavimo priemonė) yra keletas matematikų grupių, bet konkurso sąlygos neleidžia vykdyti rizikingų fundamentinių tyrimų. Pagal konkurso sąlygas, rezultatais laikomi straipsniai, priimti publikacijai tam tikruose žurnaluose. Tokios sąlygos matematikai skatina tik paviršutiniškus ir vidutinio lygio tyrimus. Tarptautinė matematikų organizacija (angl. International Mathematical Union) ne kartą pasisakė prieš matematikos rezultatų vertinimą pagal žurnalų indeksus (žr. atitinkamos darbo grupės 2011 m. birželio mėnesio pranešimą).
Bet padėtis matematikos tyrimų atžvilgiu nesikeis tol, kol nesikeis visuomenėje paplitusi mitologija apie matematiką. Apie matematiką ir ją supančią mitologiją rašėme straipsnyje ,,Matematika ir jos reikšmė Lietuvos mokslui bei kultūrai„. Šiame tekste bandėme paaiškinti, kad matematika yra mokslas apie abstrakčias sąvokas, o matematikos sąvokų tyrimas nėra tiesiogiai motyvuotas matematikos taikymų. Matematikas H. Van Maldeghemas, to paties leidinio Public Service Review: European Science and Technology straipsnyje Abstract thinking bando atsakyti į klausimą: ,,Kodėl visuomenė turėtų finansuoti matematikus už abstrakčių su realia tikrove nesusijusių teorijų kūrimą?„
Atsakymas į pastarąjį klausimą trumpas: nėra būdų iš anksto atspėti, kuri matematikos teorija bus naudinga realaus pasaulio pažinime. Tai, kas šiuo metu atrodo visiškai atitrūkę nuo realaus pasaulio, po daugelio metų gali tapti labai vertinga. Pavyzdžiui, pastaruoju metu ypatingai svarbi kriptografijoje pirminių skaičių teorija buvo kuriama 19 amžiuje. Tokių pavyzdžių matematikos istorijoje — šimtai.
Tačiau neturime atsakymo į klausimą:
Kaip supažindinti visuomenę su matematika ir jos istorija, kai dauguma visuomenės narių to nenori?