Šį rytą važiuodamas į darbą per radiją klausiau interviu su mūsų Švietimo ir mokslo ministru D. Pavalkiu. Kadangi šiandien moksleiviai laiko matematikos brandos egzaminą, žurnalistė domėjosi ministro nuomone apie matematikos mokymo problemas ir 2016 metais numatomą matematikos brandos egzamino privalomumą. Klausiamas apie tai, ką jis gali pasakyti prieš egzamino privalomumą pasisakančius moksleivius, ministras atsakė, kad matematika reikalinga visiems, nes ji ugdo loginį mąstymą.
Trumpai ir aiškiai. Bet lieka neatsakytu klausimas: Kodėl kas metai moksleivių loginio samprotavimo gebėjimai prastėja? Neigiamai apie matematinio ugdymo rezultatus pasisakė Lietuvos pramonininkų konfederacija ir daugelis kitų. Mano nuomonė šiuo klausimu daug kartų aiškinta šio tinklaraščio įrašuose. Nesikartosiu. Bet gal mano nuomonė klaidinga. Kompetetingai apie matematinio ugdymo kokybę viešai galėtų pasisakyti Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos matematikų draugija ir VU matematikos ir informatikos fakulteto taryba. Man neteko girdėti matematikus atstovaujančių minėtų institucijų viešų pareiškimų. Tačiau apie matematikos būklę Lietuvoje ne kartą pasisakė atskiri matematikai. Pavyzdžiui, klausiamas kokie dabar studentai, VU MIF profesorius F. Ivanauskas atsako: ,,Studentai keičiasi. Ir, mano manymu, keičiasi į gerąją pusę.“ Akademiniuose sluoksniuose didžiulę įtaką turinčio matematiko nuomonė yra svari. Nesant viešo akademinės bendruomenės spaudimo gerinti matematinį ugdymą, nėra ko tikėtis, kad ŠMM savo iniciatyva artimiausioje ateityje imsis ką nors keisti matematiniame ugdyme.
Minėtame interviu profesorius F. Ivanauskas rašo:
Keturis metus buvau asociacijos „Infobalt“ viceprezidentas, esu Visorių informacinio technologijų parko tarybos pirmininkas, todėl nuolat bendradarbiauju su informacinių technologijų verslu. Kaip žinote, mūsų fakultetas keliasi į Visorius, artimiausiu metu ten bus atidarytas naujas pastatas.
VU Naujienos skelbia, kad netrukus baigsis naujojo VU Matematikos ir informatikos fakulteto pastato Visoriuose projektavimo darbai ir prasidės naujo pastato statybos. Tai reiškia, kad ateityje VU matematikų studijos vyks ,,vienoje erdvėje su verslininkais“:
Mokslininkai ir studentai, dirbdami vienoje erdvėje su verslininkais, galės bendrauti, bendradarbiauti, aptarti rūpimas problemas, galimus ir esamus projektus, kartu ieškoti jų sprendimo, inicijuoti naujas mokslo ir verslo temas. Studentai dar studijų metu detaliau susipažins su verslo procesu, pradės dalyvauti verslo problemų analizėje ir sprendimuose, užmegs kontaktus su potencialiais darbdaviais, o tai stiprins verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimą, praturtins akademines studijas realių praktinių problemų suvokimu, padės spręsti kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus problemą, palengvins inovacijų diegimą šalies ūkyje ir jų pritraukimą iš užsienio. Naujų „start-up“ ir „spin-off“ įmonių kūrimasis yra vienas efektyviausių būdų universitetuose subrandintoms technologijoms ar verslo idėjoms atsirasti rinkoje.
Sakysite puiku, matematikai taip pat turės naujas patalpas. Bet aš nesuprantu, kodėl naujas patalpas negalima būtų statyti vienoje erdvėje su likusia akademine bendruomene, t.y. Saulėtekio studentų miestelyje. Matematika yra dvasinės kultūros branduolys, kurio stokoja mūsų visuomenė. Toks branduolys galėtų gimti tik akademinėje aplinkoje. Kas galėtų paneigti, kad verslo aplinka paskatins kai kuriuos studentus pasitraukti iš akademinio mokslo ir imtis santykinai geriau apmokamo darbo, o verslui naudinga santykinai pigi ir kvalifikuota darbo jėga. Vėlgi, matematikų bendruomenę atstovaujančios institucijos tyli, suprask – pritaria.
Ką apie matematiką Lietuvoje mąsto studentai? Praėjusią savaitę recenzavau bakalaurinį darbą, kurio autorius kritikuoja kai kurių matematinių modelių galimybes adekvačiai atspindėti realius reiškinius ir juos prognozuoti. Tačiau jis kritikuoja ir pačių mokslininkų ruošimą. Jo nuomone universitetinėse studijose per daug dėmesio skiriama taikomajai matematikai, per mažai dėmesio skiriama grynajai matematikai ir visai ignoruojama matematikos filosofija. Jis rašo:
Taigi, [universitete] baigęs pradinį matematikos išsilavinimą, toks mokslininkas nei yra geras grynosios matematikos specialistas, nei objektyviai suvokia matematikos mokslą, o tiesiog yra prikimštas įvairių klaidingų matematinių fenomenų, kurie po tam tikro laiko išliks tik įvairiuose mokslinių žurnalų archyvuose ir nebus daugiau taikomi. Matematinės filosofijos bei objektyvaus matematikos suvokimo stabdymas nenutrūksta ir aukštesniuose matematikų ruošimo lygiuose.
VU Matematikos ir informatikos fakultete, iš devynių bakalauro studijų programų tik vienos iš jų pavadinime yra (grynoji) matematika: matematika ir matematikos taikymai. Kitos aštuonios bakalauro studijų programos skirtos matematikos taikymams. Tarp aštuonių magistro studijų programų šiame fakultete tik viena skirta matematikai. Apie matematikos istorijos ir filosofijos studijas mes negalime kalbėti, nes, be kelių savamokslių entuziastų, neturime tam darbui profesionaliai pasiruošusių dėstytojų ir mokslininkų. Mano nuomone, tai yra pati didžiausia mūsų tautos problema, kurios mes nesuvokiame ir neįvertiname.