Vakar britų švietimo viceministrė Elizabeth Truss kalbėdama švietimui skirtoje konferencijoje Šiaurės Anglijoje detalizavo tolesnes mokyklinės matematikos reformos gaires. Savo kalboje ji įvardijo matematinio švietimo Anglijoje silpnasias vietas, kurias padėjo atskleisti naujausi PISA ir TIMSS apklausų rezultatai, bei nurodė tikslus, kurių bus siekiama artimiausiu metu siekiant pagerinti padėtį. Ši kalba dar kartą parodė, kad aukščiausi Anglijos švietimo ministerijos asmenys taip gerai supranta matematikos vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje, kad drįsta matematinio švietimo gilinimą ir plėtrą pasirinkti aukščiausiu valstybės prioritetu.
Kaip svarbiausią problemą viceministrė nurodo tai, kad šešiolikamečiai renkasi tolesnį matematikos mokymąsi žymiai rečiau nei kitas disciplinas. To priežastimi ji teigia esant kultūrine. Anglai (kaip ir lietuviai – RN) neturi jokių problemų girtis sakant, kad jie visiškai nėra gabūs matematikai. Kai tą patį pasakyti apie skaitymą ar rašymą niekas neišdrįstų. Greta kultūrinių tradicijų, be abejonės, yra ir švietimo sistemos problemų. Viena jų yra pradinės mokyklos matematinio lavinimo trūkumai.
Keičiant pradinės mokyklos matematikos programą siekiama sustiprinti aritmetikos žinias tam, kad geriau paruošti vaikus viduriniam matematiniam lavinimui. Pavyzdžiui, ankstinamas amžius kada vaikai turi gerai žinoti daugybos lentelę, o išmokstama lentelė praplečiama nuo 10×10 iki 12×12. Be to, viceministrė paskelbė, kad atsisakoma supaprastintos dalybos ir daugybos veiksmų technikos (chunking and gridding angl.), grįžtant prie tradicinio dauginimo stulpeliu ir dalybos kampu. Pripažįstama, kad siekimas supaprastinti matematikos mokymą buvo klaida kliudanti įsisavinti aukštesnio lygio matematiką. Taip pat įdomus yra šio pakeitimo ,,neprievartinis“ įgyvendinimas: jei pradinės mokyklos egzamino metu daugybos ar dalybos užduotį gautas atsakymas yra klaidingas, tai įvertinamas teigiamas jei moksleivis naudojo dauginimą stulpeliu ir daugybą kampu ir įvertinimas neigiamas jei moksleivis naudojo supaprastintą techniką.
Apie naudojamus ,,supaprastinimus“ Lietuvos mokyklinėje matematikoje ir to pasekmes bandysiu rašyti kituose įrašuose.
Papildymas (2013 sausio 19 d). Dar 2011 metais britų švietimo ministras Michael Gove išreiškė norą pasiekti, kad dauguma moksleivių, viena ar kita forma, mokytųsi matematikos iki 18 metų amžiaus. Šiuo metu šešiolikamečiai anglai išlaikę GCSE (bendras vidurinio mokslo sertifikatas) egzaminus gali rinktis toliau nesimokyti matematikos. Panašią situaciją turime Lietuvoje dėl to, kad pas mus matematikos brandos egzaminas nėra privalomas.
Kalbėdama konferencijoje Elizabeth Truss atkreipė dėmesį, kad geriausius rezultatus švietime pasiekusiose šalyse akademines disciplinas mokosi gerokai ilgiau negu iki 16 metų amžiaus. Dėl šių ir kitų priežasčių Anglijoje planuojama imtis įvairiausių priemonių paskatinti šešiolikamečius toliau mokytis matematikos. Viena iš tokių priemonių yra matematiko Timothy Gowerso pasiūlymas motyvuoti matematikos mokymą naudojant kitokio tipo su realiu gyvenimu susijusias užduotis nei iki šiol naudojamas. Savo siūlymą Gowersas iliustruoja straipsnyje Should Alice marry Bob? ir savo tinklaraščio įraše How should mathematics be taught to non-mathematicians?
Su įdomumu perskaičiau Jūsų parengtą santrauką. Būtų šaunu, jei britų ketinimus ir lietuvių požiūrį parašytumėte „Dialogui“. Ar galėtumėte?