Žodis mokslas lietuvių kalboje turi kelias reikšmes. Tai ne tik intelektinės veiklos rūšis, bet ir socialinė institucija, apimanti mokslinę veiklą vykdančių žmonių bendruomenę. Taigi, mokslo etiką, arba tiksliau mokslinės veiklos etiką, suprantame kaip mokslinę veiklą vykdančių žmonių dorovę.
Apie požiūrį į mokslą ir akademinės veiklos vertinimą Lietuvoje rašėme 2010 metų straipsnyje. Tai buvo lyg ir kreipimasis į akademinę bendruomenę svarstyti tame straipsnyje aptariamas problemas; siūlymas taip ir liko be atsako. Kitas bandymas kelti panašius klausimus vyko 2011 m. gruodžio 10 d. konferencijoje tema ,,Mokslas ir etika„; konferencijos pranešimų tekstai yra čia. Po konferencijos parašėme straipsnį ,,Lietuvoje nėra akademinės etikos sistemos„. Panašiu metu, 2011 m. spalio mėnesį, mokslininkų sąjungos interneto svetainėje pasirodė puslapis skirtas skleisti informaciją apie mokslinės veiklos etikos padėtį pasaulyje. Tame puslapyje yra Lietuvos mokslininko etikos kodeksas mokslininkų sąjungos paruoštas dar apie 2000 metus, bet ligi šiol plačiau nežinomas.
Mūsų nuomone, mokslinės veiklos etikos klausimais daugiausia rūpinasi Lietuvos mokslo tarybos Valdyba vykdanti tai, kas numatyta LR mokslo ir studijų įstatyme. Būtent, numatyta išrinkti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių prie LR Seimo. Tačiau, po dviejų nesėkmingų bandymų, kontrolierius ligi šiol yra neišrinktas. Lietuvos mokslų akademija š.m. birželio 19 d. priėmė savo Mokslininko etikos kodeksą. LMA prezidentas V. Razumas ragina mokslo bendruomenę jungtis prie šio kodekso išreiškiant jam pritarimą.
Gegužės mėnesį pranešta, kad gyvename istoriniu metu — š.m. balandžio 30 d. ,,Kauno technologijos universitetas iš P. Banevičiaus atėmė prieš dešimtmetį šio universiteto jam suteiktą daktaro laipsnį. Visus tuos metus šio tikslo siekė buvusi KTU docentė Zita Migonienė, įrodinėjusi, kad jos disertaciją nuplagijavo P. Banevičius. KTU tvirtinimu, klaidos pripažinimas ir ištaisymas po dešimtmečio rodo stiprumą, Švietimo ir mokslo ministerija tokį universiteto žingsnį vertina kaip precedentą ir apsivalymą„, – rašoma DELFI pranešime.
Tačiau istorinis momentas dar nesibaigė. Š.m. gegužės 2 d. R. Banevičius (tėvas žmogaus iš kurio atimta disertacija) įteikė Kauno miesto apylinkės teismui skundą. R. Banevičiaus skunde rašoma: ,,Nuo 2002 metų, Zita Migonienė sistemingai skleidžia apie mane žinomai melagingas žinias mano kolegoms bei per visuomenės informavimo priemones ir spaudinius dėl tariamai mokslinių darbų autorystės pasisavinimo, kurį ji įvardijo kaip plagiatą, rašant mokslinius straipsnius, disertaciją ir monografiją. Jos skundus ne vieną kartą tyrė įvairios organizacijos ir ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuratūra ir teismai Kaune ir Vilniuje, bei KTU Senato speciali komisija. Minėtos institucijos ištyrusios, Zitos Migonienės skundus nurodytų autoristės pasisavinimo aplinkybių nepasitvirtino ir mano veiksmuose nenustatė jokios nusikalstamos veiklos (1-7 priedai)„. Kaip įrodymą, R. Banevičius nurodo įvairių autorių tekstus, kuriuose minima Zita Migonienė tariamai plagiatu vadinanti jo 1985 metais apgintą (habilituoto) daktaro disertaciją ir 2003 metais kartu su sūnumi publikuotą monografiją. Taip pat R. Banevičiaus skunde rašo, kad 1985 metais apgintą (habilituoto) daktaro disertaciją jis viešai paskelbė 1983 metais ir todėl negalėjo plagijuoti Z. Migonienės 1984 metais apgintos (daktaro) disertacijos. R. Banevičius prašo teismo priteisti jam iš Zitos Migonienės 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Netrukus po šio skundo įteikimo, gegužės 24 dieną, tas pats teismas gauna P. Banevičiaus ieškinį, kurio atsakovas yra Kauno technologijos universitetas, o tretysis asmuo yra Zita Migonienė. Ieškinyje rašoma: ,,KTU rektorius, atšaukdamas man daktaro laipsnį, vadovavosi 2010 m. gegužės 12 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 561 ,,Dėl ….„ 42 punktu, o taip pat atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 25 d. fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas (4 priedas), kurios yra neteisėtos nuo jų priėmimo momento.„ Pagrįsdamas ieškinį P. Banevičius rašo: ,,Ekspertų grupei buvo pavesta balsavimo būdu nuspręsti dėl mokslo laipsnio pripažinimo ar atšaukimo. Ekspertų grupė negali spręsti šių klausimų dėl mokslo laipsnio pripažinimo ar atšaukimo, nes tai ne jos prerogatyva.„ Be to, P. Banevičius remdamasis prokuratūros ir teismų nutarimais teigia, kad ,,buvo neginčijamai nustatyta, kad mano darbuose autoristės teisių pasisavinimo faktų nėra.„ Visi argumentai išdėstyti 8 puslapių tekstu. P. Banevičius prašo teismo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2012 m. balandžio 30 d. KTU Rektoriaus prof. habil. dr. Petro Baršausko įsakymą dėl jo daktaro mokslo laipsnio atšaukimo.
Ateityje dar rašysime apie šių bylų eigą. Tačiau jau dabar minėti faktai rodo, kaip toli nuėjome teisės ir etikos painiojimo keliu. Plagijavimo ir kitų mokslinės veiklos etikos pažeidimų prevencija turėtų remtis jaunų mokslininkų auklėjimu ir akademinės bendruomenės narių atsakomybės už savo veiklą ugdymu. Pagrindiniu mokslo politikos svertu turėtų būti pasitikėjimas akademine bendruomene, o ne administraciniai instrumentai.
Mokslinės veiklos etikos principų pažeidimų tyrimas turėtų remtis pačia akademine bendruomene. To pavyzdys yra Europos matematikų sąjungos (The European Mathematical Society) Etikos komiteto įsteigimas. Jį sudaro 10 mokslininkų iš įvairių šalių. Komitetas tirs neetišką elgesį matematikai skirtose publikacijose. Neetišku elgesiu laikomas plagijavimas, pakartotinis publikavimas, neadekvatus citavimas, perdėtas savęs citavimas, nesąžiningas recenzavimas ir kita veikla apibūdinama kodeksu (Code of Practice, 2012 April 16th draft). Pastebėsime, kad, greta įprastinių tokiems dokumentams principų, šiame kodekse yra skyrelis: bibliometrinių duomenų naudotojų atsakomybė. Tokių duomenų pavyzdžiais yra žurnalų cituojamumo indeksas (angl. impact factor), straipsnio citavimų skaičius ir panašiai. Teigiama, kad bibliometrinių ir panašaus pobūdžio kitų metrikų naudojimas vertinant matematikos tyrimų kokybę ar individų veiklą kelia didžiulę grėsmę (angl. grave danger). Antrasis skyrelio straipsnis (iš penkių) teigia:
institucijų ar komisijų atliekamas individų vertinimas juos atestuojant, skiriant jiems grantą, ar juos apdovanojant, yra neatsakingas (angl. irresponsible), jei sprendimai tiesiogiai prikauso nuo bibliometrinių duomenų.
Be to, nurodytos Etikos komiteto veiklą apibūdinančios procedūros. Pavyzdžiui, komiteto vertinimo rezultatai gali būti pranešami tai institucijai, kurioje dirba etikos principus pažeidžiantis mokslininkas, arba skelbiami viešai. Tai yra svarbiausia moralinio poveikio priemonė, skirtinga nuo teisinio poveikio priemonių. Reputacija yra labai svarbi mokslo bendruomenėje.
Kodėl toks etikos komitetas ir jo kodeksas turėtų būti mums reikšmingi. Tam yra keletas priežasčių. Lietuvos mokslo politika naudoja bibliometrinius rodiklius finansuojant institucijas. Šios institucijos, siekdamos išvengti finansinio bankroto, netiesiogiai verčiamos reikalauti iš mokslininkų tik tos veiklos, kuri įvertinama tokiais rodikliais. Nepadeda ir tai, kad nauji atestacijos reikalavimai numato ir kitokio vertinimo galimybes. Daugelyje mokslo rezultatų vertinimo sričių bibliometriniai rodikliai yra pagrindiniai, net ir tada, kai taikomas vadinamasis ekspertinis vertinimas (nes taip yra paprasčiau). Toks kokybės supratimo mitas yra paplitęs Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse (jei taip nebūtų, nereikėtų atitinkamų etikos kodekso straipsnių). Bibliometrinių rodiklių naudojimas skatina tiesioginius etikos pažeidimus – plagijavimą, falsifikavimą ir fabrikavimą. Tai yra problema daugumoje mokslo šakų. Jei būtų vertinamas pats mokslo rezultatas, o ne tam tikros rūšies publikacijų skaičius, tai plagijavimas būtų žymiai dažniau aptinkamas. Straipsnio nereikia skaityti, jei vertinamas tik žurnalo, kuriame publikuotas straipsnis, ,,kokybės„ ženklas. Matematikas Terence Tao parašė įdomų tekstą, kuriame pateikė atsakymą į klausimą: ,,Kokia yra geros kokybės matematika?„
Europos matematikų draugijos Etikos komiteto procedūros iliustruoja, kaip etikos pažeidimai gali būti įvertinami nesiremiant teisės procedūromis, o remiantis Europos matematikų draugijos autoritetu. Tuo tarpu Lietuvoje etikos pažeidimus turėtų vertinti Seimo kontrolierius, besiremiantis valstybinės biudžetinės įstaigos vadovo autoritetu, nes toks jis turi būti pagal dabar galiojantį LR Seimo nutarimą. Tai reiškia, kad jo sprendimų efektyvumas priklausys nuo biudžetinės organizacijos administravimo efektyvumo ir nuo nepriekaištingos teisinės formos subtilybių išmanymo.
Sakoma, kad Lietuva yra švogerių kraštas. Jei taip, tai sunku tikėtis kokybės iš mokslo, priklausančio nuo administravimo efektyvumo ir nepriekaištingos teisės.
Netrukus po šio skundo įteikimo, gegužės 24 dieną, tas pats teismas gauna P. Banevičiaus ieškinį, kurio atsakovas yra Kauno