Matematikos mokytojų rengimo kokybė

Šiame įraše supažindiname su tarptautiniu tyrimu, kuriame buvo vertinamos pradinio ir vidurinio ugdymo matematikos mokytojų rengimo programos. Tyrime siekta išsiaiškinti ar TIMSSo apklausose gerus rezultatus lėmė kokios nors mokytojų rengimo sistemos ypatybės. Tyrimo rezultatų pristatyme teigiama, kad tokiose šalyse kaip Taivanas ir Singapūras (TIMSSo apklausos lyderiai), būsimi matematikos mokytojai paruošiami geriau, nes vidurinis matematikos mokymas grindžiamas loginiu griežtumu, universitetinės mokytojų rengimo programos yra kruopščiai parinktos ir reiklios, o mokytojo profesija yra patraukli, gerai apmokama ir socialiai apsaugota.

Tyrimą 2008 metais organizavo the International Association for the Evaluation of Educational  metų Achievement (IEA); ta pati asociacija, kuri organizuoja Lietuvoje pažįstamą TIMSSo apklausą. Dabartinio tyrimo programos pavadinimas the IEA Teacher Education and Development Study in Mathematics (TEDS-M ). Tyrimas buvo vykdomas 17-oje šalių: Botswana, Canada, Chile, Chinese Taipei, Georgia, Germany, Malaysia, Norway, Oman, Philippines, Poland, The Russian Federation, Singapore, Spain, Switzerland, Thailand, The United States. Šiame įraše aptariami  TEDS-M rezultatai publikuoti šiais metais.

Prieš pradedant  tyrimą buvo nustatyti penki potencialiai svarbūs faktoriai galimai įtakojantys būsimų mokytojų studijas ir rezultatus.

• Studentų pasiekimai mokantis matematikos (tam naudojami TIMSSo apklausos rezultatai).
• Mokyklinės matematikos programos.
• Matematikos pamokų kokybė.
• Mokytojų ruošimo programų statusas (koleginis, universiteto bakalauras ir pan.).
• Mokytojų ruošimo programų turinys (matematikos ir pedagogikos kursų gylis, apimtis ir santykiai).

Tyrimui suformuluoti trys pagrindiniai klausimai:

1. Kokie faktoriai lemia matematikos mokytojų dalykinių bei pedagogikos žinių lygį ir gylį?
2. Kokios studijų galimybės įgalina būsimuosius mokytojus pasiekti šias žinias?
3. Koks yra būsimų mokytojų matematikos ir pedagogikos žinių lygis ir gylis baigiant studijas?

Atsakant į pirmąjį klausimą yra apibūdintos kiekvienos šalies mokytojų rengimo sistemos ypatumai (ką reikia baigti norint dalyvauti pradiniame ar viduriniame matematikos mokyme, kaip ilgai reikia mokytis, kiek studentų baigia mokytojų rengimo studijas), mokytojų įdarbinimo ir darbo sąlygos ir mokytojų rengimo kokybės vertinimo būdai. Dauguma tirtų šalių turi papildomus reikalavimus norintiems pradėti mokytojų rengimo studijas. Tik Šveicarijoje ir Vokietijoje nėra tokių reikalavimų; šiose šalyse mokytojo profesiją rinktis gali kiekvienas gavęs brandos atestatą. Tačiau tokiam atestatui gauti reikalavimai yra santykinai aukšti; tokius reikalavimus įvykdo tik 30% moksleivių (studijos 42 psl.). Šalys buvo vertinamos ir pagal tai, kiek patraukli mokytojo profesija visuomenėje. Tarp 17 šalių labiausiai nepatraukli mokytojo profesija yra Gruzijoje (studijos 34 psl.; mano komentaras: atrodo tik Gruzija ir Lietuva naudoja ,,krepšelinę‘‘ švietimo finansavimo sistemą; sutapimas ar ne, bet šioms šalims būdingas ir panašus požiūris į mokytojo profesiją).

Atsakant į antrąjį klausimą teigiama, kad buvo tiriamos mokytojų rengimo programos (surinkta net 775 programos iš 504 institucijų), lyginamas programų turinys, atskiriems dalykams skiriamų studijų valandų kiekiai ir kiti panašūs dalykai. Taip pat buvo vertinami mokytojus rengiantys dėstytojai – jų pasiruošimas, akademinė kvalifikacija, darbo aplinka, namų sąlygos ir kiti faktoriai.

Atsakant į trečiąjį klausimą buvo tiriamos atskirai mokytojų matematikos žinios ir pedagogikos žinios įvertinant jų gebėjimus atlikti nestandartines užduotis. Galiausiai buvo tiriamas mokytojų požiūris (beliefs and attitudes) į matematikos prigimtį ir matematikos mokymą baigiantis jų studijoms. Pirma, požiūris į matematikos prigimtį vertinamas išskiriant dvi skirtingas požiūrių grupes: orientacija į sąvokas (conceptual orientation) ir orientacija į skaičiavimus (calculational orientation). Mokytojai būdinga orientacija į sąvokas, jei ji siekia moksleiviui perteikti matematikos idėjas ir mąstymo kelius (siekiama sąvokų supratimo). Mokytojai būdinga orientacija į skaičiavimus, kai matematika suprantama kaip skaičiavimo veiksmų atlikimo technika ir procedūros (kažkas panašaus į kompiuterio programą). Tyrimai rodo, kad skirtingas orientacijas turintys mokytojai pamokas veda skirtingai, o tai savo ruožtu gali įtakoti skirtingą moksleivių supratimą ir rezultatus. Antra, šioje apklausoje mokytojai buvo skirstomi į dvi grupes pagal jų nuomonę ar matematika yra taisyklių ir procedūrų rinkinys (a set of rules and procedures), ar matematika yra tyrimo procesas (process of inquiry). Trečia, požiūris į matematikos mokymą buvo skirstomas į dvi grupes: mokymosi veikla vadovaujant mokytojui ir mokymasis aktyvi asmeninė veikla. Ketvirta, bandyta išsiaiškinti kiek paplitusi nuomonė, kad matematikos gebėjimai yra ,,įgimti„.

Šios dalies tyrimo rezultatai rodo, kad moksleivių teigiami pasiekimai

1. daugiau susiję su mokytojais, kurie matematiką laiko tyrimo procesu, kas atitinka orientaciją į sąvokas, o mokymaisi yra aktyvi asmeninė veikla;
2. mažiau susiję su mokytojais, kurie matematiką laiko taisyklių ir procedūrų rinkiniu, kas atitinka orientaciją į skaičiavimus, mokymasis yra mokytojo dominuojama veikla o matematikos gebėjimai yra ,,įgimti„.

Paskutinė tyrimo dalis (7 skyrius) susijusi su bandymais nustatyti kokias studijų galimybes turėjo būsimi mokytojai  (opportunity to learn). Pavyzdžiui, su kokiomis aukštosios matematikos sritimis buvo supažindinami būsimi mokytojai: geometrija, diskrečios struktūros ir logika, tolydumas ir funkcijos, tikimybės ir statistika. Analogiškai klausimai susiję su mokykline matematika, matematikos pedagogika, bendroji pedagogika ir kitas sritis.

Matyt neverta toliau detaliai cituoti šio tyrimo rezultatų, nes nustatyti ryšiai nėra priežastiniai, vienareikšmiai, pilnai atspindintys nacionalines sąlygas ir tradicijas. Bet, švietimo politikai turėtų žinoti visas panašias studijas, pavyzdžiui,

• Do Countries Paying Teachers Higher Relative Salaries Have Higher Student Mathematics Achievement? 2009 (žr. čia).
• The Preparation Gap: Teacher Education for Middle School Mathematics in Six Countries. 2007 (žr. čia)

Panašu, kad tai yra tik ledkalnio viršūnėlė. Tam, kad detaliau susipažinti su visais šiais dalykais reikia laiko. Mane stulbina daugumoje pasaulio šalių matomas didžiulis dėmesys mokyklinei matematikai, matematikos studijoms ir pačiai matematikai, nepriklausomai nuo šalies ekonominės galios. Matyt todėl, kad Lietuvoje turime visiškai priešingą situaciją.

Matematikos mokytojų rengimas Lietuvoje

Atrodo, kad mūsų matematikos mokytojai neturi Taivano ar Singapūro reikalavimų ir sąlygų. Bent jau man nežinoma ar panašūs tyrimai buvo/yra atliekami Lietuvoje. Be tyrimų, tik bendraujant su matematiką studijuoti ateinančiais moksleiviais,  galima įtarti, kad matematikos mokymo kokybė nėra gera. Bet matematikos mokytojų rengimo kokybė priklauso nuo matematikų bendruomenės požiūrio į matematikos mokymą. Kiek dėl to mokymo mes prisiimame atsakomybės?  Moksleivių ruošimas spręsti olimpiadinius uždavinius yra gerokai skirtinga veikla.

VU ir LEU neturi atskiros matematikos mokytojų studijų programos; turime tik bendrą, matematikos ir informatikos mokymo, studijų programą. Nuo 2010 metų ši programa priklauso socialinių mokslų studijų srities pedagogikos krypčiai. Tuo tarpu fizikai turi ,,fizikos ir fizikos mokymo„ studijų programą, kuri priklauso fizinių mokslų studijų srities fizikos krypčiai. Tiesa, fizikų programa nesuteikia dalyko pedagogo kvalifikacinio laipsnio, skirtingai nuo matematikų programos. Bet yra gretutinių studijų galimybės.

Siekiant užtikrinti matematikos ir informatikos studijų kokybę, pastaraisiais metais pažangiems studentams mokamos iki 400 Lt dydžio stipendijos. Tokios kokybės siekimo priemonės yra tik savęs apgaudinėjimas. Kiek žinau, šiais metais matematikos ir informatikos mokymą VU panoro studijuoti tik 7 moksleiviai.

Laukia ilgas ir sunkus kelias bandant įtikinti Lietuvos visuomenę, kad matematika yra su mąstymu susijusi veikla, o ne kompiuterio pakaitalas.