Šiame įraše yra keletas ese temomis, kurios vienaip ar kitaip atskleidžia matematikos ir filosofijos santykius. Darbų autoriais yra VU Filosofijos fakulteto pirmųjų kursų studentai. Šie darbai parašyti atsiskaitymui už šį pavasarį išklausytą kursą ,,Matematika ir filosofija”.
Keletas žodžių apie patį kursą. Pirmiausia pabandžiau supažindinti studentus su matematiniu įrodymu, naudodamas jį pagrįsti kai kuriuos iš mokyklos laikų visiems gerai žinomus faktus apie trupmenas. Po to aiškinau matematinės kalbos ir matematinio mąstymo specifiką, kas iš tikro reiškia logiką matematikos kontekste. Kitoje kurso dalyje aiškinomės aibių teorijos elementus ir skaičiaus sampratą šiuolaikinėje matematikoje. Sunkiausia dalimi matyt buvo skaičių sekos konvergavimo supratimas. Šie dalykai yra būtini toliau aiškinantis Zenono aporijų matematines versijas. Galiausiai kursą baigėme aptardami begalybės sampratą filosofijos ir matematikos kontekste. Kaip suprantu, dalis studentų buvo nusivylusi tuo, kad mažai dėmesio skyriau matematikos filosofijai. Mano nuomone, matematikos filosofijos svarstymai nesusipažinus su matematika yra paviršutiniški.
Konkrečias ese temas sugalvojo patys studentai. Matau, kad keletas esė yra svarstymai temomis, kurios buvo vienaip ar kitaip paliestos paskaitose. Tačiau kai kurios temos visiškai originalios ir man netikėtos. Nusprendžiau, kad būtų didelė neteisybė, jei šių tekstų skaitytojais būčiau tik aš ir esė autorius.
Titas Burinskas. Grožis ir matematika: graikų epas ir mitologija
Povilas Dumbliauskas. Skaičius kaip ontologija
Ieva Garlaitė. Matematikos pradžia, jos atsiradimas, tolimesnis jos vystimasis Senovės Graikijoje
Adomas Šulcas. Matematinė tiesa filosofijos akivaizdoje: aksiomos, tiesos sampratos ir kalbos filosofija
Miglė Usonytė. Ką galima vadinti matematika?
Aura Agnietė Vyšniauskaitė. Matematinio įrodymo ir grožio ryšys
Algirdas Zaborskis. Kur slypi matematikos objektai ?
Šis sąrašas bus pildomas.
Tik dabar permečiau akimis šiuos darbus. Labai sveikintina, kad tokie pamąstymai dar kažkam rūpi ir Lietuvoje, o ypač džiugu, kad jaunimui.
Neprisiruošiau perskaityti visų ir dar atidžiai, bet kiek teko paskaityti išvadas, tai su jomis reikėtų kiek atsargiau.
Kai kuriais atvejais susidarė panašus įspūdis, lyg perskaičius Godelio nepilnumo teoremų interpretacijas, skirtas platesnei publikai. 😉
Šaunuoliai, labai įdomūs darbai. 🙂