Knygos pavadinime nėra užuominos apie mokslo nuosmūkį ar saulėlydį. ,,Sutemos” ar ,,prieblandos” būna kartu su šviesa. Galbūt knygoje kalbama apie šias ,,prieblandas”, kurios atsirado dėl naujų reiškinių: susikūrė mokslo tyrimų institucijos su visa neišvengiams biurokratija, atsirado mokslininko profesija (anaiptol ne visada už mokslo tyrimus žmonės gaudavo atlygį), mokslas specializavosi (ir hermetizavosi), todėl platesnė visuomenė negali sekti ir vertinti jo raidos ir t.t.
Jeigu kalbama apie mokslo nuosmūkį, tai padėtis turi būti lyginama su ,,polėkio” laikotarpiu.
Ar kada buvo toks? XVI amžiuje buvo padaryta daug svarbių atradimų, bet Kepleris, kad turėtų duonos kąsnį ir galėtų skaičiuoti Marso orbitą turėjo pelnytis horoskopais. Kita vertus, autoriaus mintis, kad nepadaroma reikšmingų atradimų, o gyvenama vien padarytų sąskaita, gana keistoka. Viena vertus, ar įmanoma žmogui įvertinti, kas vyksta šių dienų moksle, kas reikšminga, kas ne? Kita vertus, reikalavimas kasmet atrasti fundamentalius gamtos dėsnius yra, švelniai tariant, naivus.
Mokslo nuosmūkio skelbimas yra kiek panašus į 1989 metais Fukuyamos paskelbtą istorijos pabaigą.
Dėkui už komentarą Viliau. Pabandysiu atsakyti į tavo abejones. Mano turimas Oxford dictionary žodžio twilight pirmąja reikšme pateikia tokį aiškinimą: Light from sky when sun is below horizon in morning or (usu.) evening. Tai reiškia, kad saulėlydis yra viena iš galimų twilight reikšmių. Dar svarbiau yra visas knygos turinys, kuris vienareikšmiškai, mano nuomone, leido man pasirinkti saulėlydžio variantą. Keliose knygos vietose twilight jis priešpastato dawn. Dar dažniau jis naudoja stipresnį žodį – decline. Šeštas skyrelis taip ir vadinasi The decline of science.
Ar buvo ,,polėkio” laikotarpis? Jo knygos antras skyrius yra gamtos mokslo istorijos apžvalga, prasidedanti graikų laikotarpiu, Tiksliau Thales of Miletus. Pateikdamas gamtos mokslo istoriją, autorius vis bando parodyti kokiu prasme gamtos mokslo atradimai buvo naudingi ir svarbūs visuomenei. Mano vertinimu ,,polėkio” laikotarpis, su pertraukomis, tęsėsi maždaug 2600 metų. Manau, kad 20 amžiuje autorius pradeda įžvelgti gamtos mokslo nuosmūkio požymius. Autorius neturi noro, ką nors įtikinėti bandyti keisti. Jis pateikia savo vertinimą faktų, kuriuos mes visi žinome. Bet jis išreikšia viltį, kad kuria nors prasme ateityje gali įvykti naujas civilizacijos pakilimas.
Dėl F. Fukuyama knygos The End of History and the Last Man (1992). Šios knygos autorius kalba apie istorijos pabaigą tą prasme, kad demokratinė santvarka neturi alternatyvos ar geresnio pakaitalo. Aš jo knygą skaičiau senai, tuoj po jos publikavimo, tai nepamenu, ką Fukuyama rašė apie mokslą. Bet mūsų aptariamos knygos autorius Corredoira komentuoja vieną Fukuyama pasažą apie mokslo pabaigą (177 pusl.). Corredoira nesutinka su Fukuyama vertinimu sakydamas, kad pastarasis neskiria tecnologinių ir taikomųjų mokslų nuo fundamentinių mokslų, versdamas viską į vieną kruvą. Corredoira tiki, kad fundamentinių mokslų evoliucija turės atgyti ateityje.
Tarp kitko 178 pusl. matau parašytą: “The decline of the West (or better to say “twilight”, since the German word Untergang means twilight when applied to the sun) is a conclusion derived from patient observations of culture as a whole rather than a mere frivolity. Čia dėl mano twilight interpretacijos. dar prisiminiau, kad Corredoira savo knygos pavadinimą pasirinko atsiliepdamas į Horgan (1996) knygą The end of science. Facing the Limits of knowledge in the twilight of the scientific age. Corredoira taip pat polemizuoja su Horgan, nesutikdamas su saulįlydžio priežastimi “limits of knowledge”.
Galiausiai noriu pasakyti, kad matematikos situacija šiek tiek kitokia. Dabar negalėčiau aiškiai artikuliuoti, ką turiu galvoje, tik nuojauta. Be to ir Corredoira pateikdamas Perelmano pavyzdį užsimena, kad matematikoje situacija gali būti kitaip vertinama, nei gamtos moksluose.
Knygos pavadinime nėra užuominos apie mokslo nuosmūkį ar saulėlydį. ,,Sutemos” ar ,,prieblandos” būna kartu su šviesa. Galbūt knygoje kalbama apie šias ,,prieblandas”, kurios atsirado dėl naujų reiškinių: susikūrė mokslo tyrimų institucijos su visa neišvengiams biurokratija, atsirado mokslininko profesija (anaiptol ne visada už mokslo tyrimus žmonės gaudavo atlygį), mokslas specializavosi (ir hermetizavosi), todėl platesnė visuomenė negali sekti ir vertinti jo raidos ir t.t.
Jeigu kalbama apie mokslo nuosmūkį, tai padėtis turi būti lyginama su ,,polėkio” laikotarpiu.
Ar kada buvo toks? XVI amžiuje buvo padaryta daug svarbių atradimų, bet Kepleris, kad turėtų duonos kąsnį ir galėtų skaičiuoti Marso orbitą turėjo pelnytis horoskopais. Kita vertus, autoriaus mintis, kad nepadaroma reikšmingų atradimų, o gyvenama vien padarytų sąskaita, gana keistoka. Viena vertus, ar įmanoma žmogui įvertinti, kas vyksta šių dienų moksle, kas reikšminga, kas ne? Kita vertus, reikalavimas kasmet atrasti fundamentalius gamtos dėsnius yra, švelniai tariant, naivus.
Mokslo nuosmūkio skelbimas yra kiek panašus į 1989 metais Fukuyamos paskelbtą istorijos pabaigą.
Dėkui už komentarą Viliau. Pabandysiu atsakyti į tavo abejones. Mano turimas Oxford dictionary žodžio twilight pirmąja reikšme pateikia tokį aiškinimą: Light from sky when sun is below horizon in morning or (usu.) evening. Tai reiškia, kad saulėlydis yra viena iš galimų twilight reikšmių. Dar svarbiau yra visas knygos turinys, kuris vienareikšmiškai, mano nuomone, leido man pasirinkti saulėlydžio variantą. Keliose knygos vietose twilight jis priešpastato dawn. Dar dažniau jis naudoja stipresnį žodį – decline. Šeštas skyrelis taip ir vadinasi The decline of science.
Ar buvo ,,polėkio” laikotarpis? Jo knygos antras skyrius yra gamtos mokslo istorijos apžvalga, prasidedanti graikų laikotarpiu, Tiksliau Thales of Miletus. Pateikdamas gamtos mokslo istoriją, autorius vis bando parodyti kokiu prasme gamtos mokslo atradimai buvo naudingi ir svarbūs visuomenei. Mano vertinimu ,,polėkio” laikotarpis, su pertraukomis, tęsėsi maždaug 2600 metų. Manau, kad 20 amžiuje autorius pradeda įžvelgti gamtos mokslo nuosmūkio požymius. Autorius neturi noro, ką nors įtikinėti bandyti keisti. Jis pateikia savo vertinimą faktų, kuriuos mes visi žinome. Bet jis išreikšia viltį, kad kuria nors prasme ateityje gali įvykti naujas civilizacijos pakilimas.
Dėl F. Fukuyama knygos The End of History and the Last Man (1992). Šios knygos autorius kalba apie istorijos pabaigą tą prasme, kad demokratinė santvarka neturi alternatyvos ar geresnio pakaitalo. Aš jo knygą skaičiau senai, tuoj po jos publikavimo, tai nepamenu, ką Fukuyama rašė apie mokslą. Bet mūsų aptariamos knygos autorius Corredoira komentuoja vieną Fukuyama pasažą apie mokslo pabaigą (177 pusl.). Corredoira nesutinka su Fukuyama vertinimu sakydamas, kad pastarasis neskiria tecnologinių ir taikomųjų mokslų nuo fundamentinių mokslų, versdamas viską į vieną kruvą. Corredoira tiki, kad fundamentinių mokslų evoliucija turės atgyti ateityje.
Tarp kitko 178 pusl. matau parašytą: “The decline of the West (or better to say “twilight”, since the German word Untergang means twilight when applied to the sun) is a conclusion derived from patient observations of culture as a whole rather than a mere frivolity. Čia dėl mano twilight interpretacijos. dar prisiminiau, kad Corredoira savo knygos pavadinimą pasirinko atsiliepdamas į Horgan (1996) knygą The end of science. Facing the Limits of knowledge in the twilight of the scientific age. Corredoira taip pat polemizuoja su Horgan, nesutikdamas su saulįlydžio priežastimi “limits of knowledge”.
Galiausiai noriu pasakyti, kad matematikos situacija šiek tiek kitokia. Dabar negalėčiau aiškiai artikuliuoti, ką turiu galvoje, tik nuojauta. Be to ir Corredoira pateikdamas Perelmano pavyzdį užsimena, kad matematikoje situacija gali būti kitaip vertinama, nei gamtos moksluose.