DELFI dėka, šių metų matematikos brandos egzamino rezultatų aptarimas nesibaigia. Į viešumą iškilo faktas, kad ŠMM drastiškai sumažino egzamino išlaikymą nuo jo neišlaikymo skiriantį taškų kiekį. Matematikos brandos egzamino programoje numatyta (žr. 17 punktą):
Minimalią egzamino išlaikymo taškų ribą nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo taškų riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų ir uždavinių taškų sumos.
Šios programos 9.1 punktas teigia, kad
Egzamino užduotyje 40 proc. užduoties taškų atitinka bendrąjį kursą, 60 proc. – išplėstinį
kursą
Taigi, 40% nuo 40% yra 16%. Preliminari egzamino taškų riba yra 16% nuo visų egzamine surinktų taškų. Į viešumą iškilo faktas, kad šiais metais pasirinkta minimali egzamino išlaikymo taškų riba yra apie 10%.
Brandos egzaminų vertinimo komitetui paprastai vadovauja ŠMM viceministras. Sprendimus priima ŠMM ne NEC, kaip gali susidaryti įspūdis stebint viešas diskusijas. ŠMM koridoriuose buvo kalbama, kad matematikos egzaminą neišlaikiusiųjų būtų buvę beveik tris kartus daugiau, jei būtų buvę laikomasi preliminariai nustatyto minimalaus balo rodiklio. Taip pat prisimenama, kad vienais metais vienu balu buvo pažemintas informatikos praeinamasis balas. Tačiau niekad praeinamasis balas nebuvo žeminamas daugiau kaip vienu balu. Šį kartą preliminarūs 11 balų sumažinti iki 7 balų.
Kitas klausimas: Ar tikrai šių metų egzamino užduotyje 40% užduoties taškų atitinka bendrąjį kursą? Jei bendrojo kurso užduočių buvo daugiau, tai minimalus balas taip pat turėtų būti didesnis. Lietuvos matematikų draugijos sudaryta darbo grupė galėjo bandyti atsakyti į šį klausimą, nes ŠMM klausė:
1. Ar šių metų matematikos brandos egzaminas atitinka matematikos brandos egzamino programą?2. Ar minėtuose [Burgio ir Dzindzalietos] straipsniuose aptariami faktai ir galimai nekorektiškos užduočių sąlygos turėjo neigiamos įtakos egzaminą laikiusiems abiturientams?3. Ar, Jūsų nuomone, egzamino užduotys buvo per sunkios, ar per lengvos? Ar egzamino užduotys tinkamai patikrino abiturientų žinias ir gebėjimus?
Dabar suprantu, kaip reikėtų interpretuoti pirmąjį klausimą. Norint atsakyti į antrąjį klausimą, t.y. ar ,,turėjo įtakos” reikia kruopščiai išnagrinėti kiekvieno mokinio visų užduočių sprendimus. Lietuvos matematikų draugijos sudarytos darbo grupės išvados yra čia. Atsakymų į pirmuosius du klausimus ten nėra.
Kaip ir anksčiau rašiau, diskutuojama paviršutiniškai. Egzaminas yra įgytų žinių įvertinimas ir taisyklingas jo vykdymas yra svarbus. Bet dar svarbiau yra kaip ir kokias žinias mokiniai įgyja. Matematikos žinių turinys yra sunkiausia problema, kurios mes nenorime pripažinti.
Matematinio ugdymo gairėse turinio problema yra įvardijama kaip svarbiausia. Apie šias gaires aš girdžiu labai keistų dalykų: tai tik vieno žmogaus nuomonė; kritika be pozityvių siūlymų; neįmanoma numatomų tikslų pasiekti su visais moksleiviais; siekiama ,,akademinių” tikslų ir t.t. Tai rodo, kad Lietuvoje matematinio ugdymo problemos supratimas yra ateities reikalas. Vietoje savo [vieno žmogaus] nuomonės pacituosiu matematiką Keithą Devliną, kurio žodžiai aiškina, kodėl matematinio ugdymo turinys yra problema:
For almost all the three thousand years of mathematical development, the focus in mathematics was calculation (numerical, symbolic, or geometric). Learning mathematics meant learning how to perform those calculations, which boiled down to achieving mastery of various procedures. Mastery of any one procedure could be achieved by rote learning—doing many examples, all essentially the same—leaving the only truly creative mental task that of recognition of which procedure to apply to solve which problem.
Numerical and symbolic calculation (arithmetic and algebra) are so simple and routine that we can program computers to do it for us. That is possible because calculation is essentially trivial. Perceiving and understanding structure, on the other hand, is something that (at least at the present time) requires human insight. It is not trivial and it is difficult.
Aš suprantu, kad mes negalime kelti sau net vidutinio lygio matematinio ugdymo tikslų. Mūsų šalies matematinė kultūra yra tam nesubrendusi. Tokių tikslų siekimui reikia daugelių dešimtmečių kryptingos veiklos. Bet jei mes nuspręstume, kad norime kažką daryti, tai reikėtų atitinkamai kreipti matematikų bendruomenės veiklą ir imtis rimtai pertvarkyti mokytojų ruošimą bei jų kvalifikacijos kėlimą.