Atitrūkimas tarp matematikos ir realybės, tarp matematikos ir gamtos mokslų yra akivaizdus. Mano nuomone, bandymas ieškoti kaltesnių dėl šio natūralaus atitrūkimo yra nelabai konstruktyvus. Jei užsiimsime vien grynąja matematika ir nesidomėsime gamtos reiškiniais bei jų pažinimui būtinais eksperimentais, tai vien švietėjiškomis priemonėmis to atitrūkimo niekada neįveiksime. Bandymas pažinti pasaulį tik sąvokų lygyje negali būti perspektyvus. Todėl matematikams taip pat reikia domėtis kitų mokslų metodais, pripažinti, kad gamtos pažinimas, apimantis ir socialinių reiškinių pažinimą, turi būti grindžiamas eksperimentu. Pradėti galima nuo paprasto pripažinimo: matematinė statistika ir statistinė fizika yra pakankamai skirtingos disciplinos, galinčios turėti ir turinčios pakankamai savarankišką terminiją ir tyrimo metodus. Matematika taps atviresnė tik tuo atveju, jei ir matematikai sieks nutiesti tiltus į kitus, realų pasaulį tiriančius mokslus. Deja, kai elgiamasi kitaip, labai lengva tapti tik ideologijų tarnaite.
Labas Vygintai. Ačiū už komentarą. Jis rodo, kad mano rašymas nėra pakankamai aiškus. Taip, iš tiesų atotrūkis tarp matematikos ir kitų žinojimo sričių yra akivaizdus ir natūralus. Bet mažiausiai ką norėjau, tai ką nors kaltinti. Man nevisai aišku, kuri mano frazė išreiškė kaltinimą. Jei tai paskutinis sakinys, tai juo formuluojama tik problema. Man atrodė akivaizdu, kad dėl šios problemos egzistavimo galima būtų kaltinti tik matematikus. Kas kitas gali pasirūpinti matematikos žinių perdavimu visuomenei, jei ne matematikai, pradedant nuo mokyklos suolo.
Vygintai, Tu rašai, kad: ,,Bandymas pažinti pasaulį tik savokų lygyje negali būti perspektyvus”. Aš abejočiau dėl dviejų dalyku šiame sakinyje. Pirma, šiandienė matematika nekelia sau tikslo pažinti pasaulį, jei pasaulis suprantamas tik kaip realus pasaulis (gamta ir visuomenė). Antra, realus pasaulis neišsemia pasaulio sampratos. Pasauliui priskirčiau ir žmogaus kuriamą abstrakcijų pasaulį, nes jis smarkiai įtakoje žmogaus supratimą apie realųjį pasaulį. Matematikos tyrimo objektu yra šis abstrakcijų pasaulis. Be abejonės, yra ir atvirkščia ryšys: matematikos objektų pasaulis yra įtakojamas realaus pasaulio netiesiogiai. Bendravaimas tarp realaus pasaulio pažinimo ir abstrakcijų pasaulio pažinimo yra produktyviausias kai abu pažinimai vyksta nepriklausomai ir bendrauja kaip lygiaverčiai partneriai. Šia prasme aš suprantu tiltų tiesimą tarp žinojimo sričių.
Rimai, atsakymas man labai patinka, jis rodo, kad rimtesnio požiūrių skirtumo nėra, o konkrečios formuluotės niekada pakankamai tiksliai neatspindi požiūrio. Deja, formuojasi mano asmeninis išankstinis nusistatymas prieš matematikus, kurie nenori pripažinti statistinės fizikos ir ekonofizikos kaip pakankamai reikšmingos tyrimų krypties (tai patyriau skaitydamas savo projektų recenzijas, kurias aiškiai rašė matematikai). Tas nusistatymas man jau trukdo įgyvendinti savo kūrybines idėjas.
Atitrūkimas tarp matematikos ir realybės, tarp matematikos ir gamtos mokslų yra akivaizdus. Mano nuomone, bandymas ieškoti kaltesnių dėl šio natūralaus atitrūkimo yra nelabai konstruktyvus. Jei užsiimsime vien grynąja matematika ir nesidomėsime gamtos reiškiniais bei jų pažinimui būtinais eksperimentais, tai vien švietėjiškomis priemonėmis to atitrūkimo niekada neįveiksime. Bandymas pažinti pasaulį tik sąvokų lygyje negali būti perspektyvus. Todėl matematikams taip pat reikia domėtis kitų mokslų metodais, pripažinti, kad gamtos pažinimas, apimantis ir socialinių reiškinių pažinimą, turi būti grindžiamas eksperimentu. Pradėti galima nuo paprasto pripažinimo: matematinė statistika ir statistinė fizika yra pakankamai skirtingos disciplinos, galinčios turėti ir turinčios pakankamai savarankišką terminiją ir tyrimo metodus. Matematika taps atviresnė tik tuo atveju, jei ir matematikai sieks nutiesti tiltus į kitus, realų pasaulį tiriančius mokslus. Deja, kai elgiamasi kitaip, labai lengva tapti tik ideologijų tarnaite.
Labas Vygintai. Ačiū už komentarą. Jis rodo, kad mano rašymas nėra pakankamai aiškus. Taip, iš tiesų atotrūkis tarp matematikos ir kitų žinojimo sričių yra akivaizdus ir natūralus. Bet mažiausiai ką norėjau, tai ką nors kaltinti. Man nevisai aišku, kuri mano frazė išreiškė kaltinimą. Jei tai paskutinis sakinys, tai juo formuluojama tik problema. Man atrodė akivaizdu, kad dėl šios problemos egzistavimo galima būtų kaltinti tik matematikus. Kas kitas gali pasirūpinti matematikos žinių perdavimu visuomenei, jei ne matematikai, pradedant nuo mokyklos suolo.
Vygintai, Tu rašai, kad: ,,Bandymas pažinti pasaulį tik savokų lygyje negali būti perspektyvus”. Aš abejočiau dėl dviejų dalyku šiame sakinyje. Pirma, šiandienė matematika nekelia sau tikslo pažinti pasaulį, jei pasaulis suprantamas tik kaip realus pasaulis (gamta ir visuomenė). Antra, realus pasaulis neišsemia pasaulio sampratos. Pasauliui priskirčiau ir žmogaus kuriamą abstrakcijų pasaulį, nes jis smarkiai įtakoje žmogaus supratimą apie realųjį pasaulį. Matematikos tyrimo objektu yra šis abstrakcijų pasaulis. Be abejonės, yra ir atvirkščia ryšys: matematikos objektų pasaulis yra įtakojamas realaus pasaulio netiesiogiai. Bendravaimas tarp realaus pasaulio pažinimo ir abstrakcijų pasaulio pažinimo yra produktyviausias kai abu pažinimai vyksta nepriklausomai ir bendrauja kaip lygiaverčiai partneriai. Šia prasme aš suprantu tiltų tiesimą tarp žinojimo sričių.
Rimai, atsakymas man labai patinka, jis rodo, kad rimtesnio požiūrių skirtumo nėra, o konkrečios formuluotės niekada pakankamai tiksliai neatspindi požiūrio. Deja, formuojasi mano asmeninis išankstinis nusistatymas prieš matematikus, kurie nenori pripažinti statistinės fizikos ir ekonofizikos kaip pakankamai reikšmingos tyrimų krypties (tai patyriau skaitydamas savo projektų recenzijas, kurias aiškiai rašė matematikai). Tas nusistatymas man jau trukdo įgyvendinti savo kūrybines idėjas.