Mokyklinė matematika ir brandos egzamino rezultatai

 Mokyklinė matematika  1 Response »
Rgp 102020
 
Šiais metais iš daugiau kaip 28 tūkstančių abiturientų matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15 241 mokinys. Egzaminą išlaikė 10305 mokiniai - tai sudaro 67,61% laikiusiųjų. 2019 metais šį egzaminą išlaikė 82,09%, o 2018 metais - 87,21%. Tokie rezultatai sukėlė nemažą atgarsį visuomenėje. Taip pat gausu svarstymų apie galimas tokių rezultatų priežastis. VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dekanas prof. Paulius Drungilas, Lietuvos matematikų draugijos Skaityti toliau [...]

Į kompetencijų plėtotę orientuotas ugdymas

 Mokyklinė matematika, Švietimas  No Responses »
Lie 262020
 
Orientacija į kompetencijų plėtotę yra ugdymo programų reformos kryptis (angl. „competence-based“ approaches to teaching and learning or just competency-based education). Tokios reformos prasidėjo maždaug nuo 1990-ųjų daugelyje pasaulio šalių. Jų turinys skirtingose šalyse nebuvo vienodas.  Tokiomis reformomis bandyta atsisakyti orientuoti ugdymą į žinių perdavimą, kuris tapatinamas su žinių atsiminimu ir jų taikymu be supratimo. Vietoje to siekiama dalykų programas ,,integruoti“ Skaityti toliau [...]

Skaičius, dydis, santykis ir proporcija mokyklinėje matematikoje

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Kov 122020
 
Santrauka. Mūsų matematinio ugdymo programos vienu iš mokymo tikslų įvardija realaus pasaulio pažinimą matematikos priemonėmis. Sprendžiant  pagal  šiame tekste aptariamą dydžio ir skaičiaus sąvokų neapibrėžtumą (tapatinimą) visame mokyklinės matematikos turinyje, kyla abejonės dėl tokio tikslo įgyvendinamumo galimybių. Be to, ignoruodami dydžio, santykio ir proporcijos kilmės aplinkybes mes nepasinaudojame galimybe paaiškinti kai kurių procedūrų prasmę.  Pavyzdys Matematikos Skaityti toliau [...]

Kodėl matematinis įrodymas svarbus jau pradinukams?

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Vas 232020
 
Aptarsime tris priežastis dėl kurių matematinis įrodymas yra svarbus jau pradinukams ir paaiškinsime vieną stereotipą apie matematinį įrodymą. Pirmoji priežastis – atpažinti mąstymo klaidas. Antroji priežastis – iš ugdymo filosofijos srities. Trečioji priežastis – EBPO švietimo politika. Stereotipas – matematinis įrodymas yra tik teiginio teisingumo pagrindimas, turintis griežtą loginę struktūrą.  Pirmoji priežastis – atpažinti mąstymo klaidas Matematikoje Skaityti toliau [...]

Mokyklinės matematikos mitologija ir ją palaikanti švietimo ideologija

 Mokyklinė matematika  2 komentarai »
Lap 252019
 
Šis tekstas buvo perskaitytas konferencijoje ,,Didžioji švietimo mitų dekonstrukcija“, kuri vyko lapkričio 22 dieną Seime. Mano pasisakymo taikinys buvo mitas: matematika yra tik manipuliavimas simboliais. Koks tai mitas? Daugumai žmonių mokykla suformuoja įvaizdį apie matematiką, kaip apie manipuliavimo simboliais pagal tam tikras taisykles discipliną. Dažnai matematika suvokiama kaip kalba ir priemonė, kuri reikalinga tik technokratams. Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad realiame Skaityti toliau [...]

Zbigniew Marciniak – matematikos ambasadorius visuomenėje

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Bir 222019
 
Birželio 18-20 dienomis Vilniuje viešėjo lenkų matematikas Zbigniew Marciniak. Lietuvos matematikų draugijos 60-oje konferencijoje jis padarė pranešimą ,,Pokyčių vėjai matematikos mokyme".  Prieš atpasakodamas keletą jo pranešimo minčių, keliais jo gyvenimo faktais paaiškinsiu šio įrašo pavadinimą.  Už savo indėlį remiant matematikai gabius vaikus Zbigniew Marciniak buvo apdovanotas šiais ženklais: Silver Cross of Merit ir the Knight's Cross of the Order of Polonia Skaityti toliau [...]

Kodėl mokome tokios matematikos, kokios mokome?

 Mokyklinė matematika  1 Response »
Bir 202019
 
Pagrindinis teiginys. Švietimo sistemos kaitos dėka mokyklinė matematika Lietuvoje įgijo senųjų laikų komercinės-administracinės matematikos bruožus.  Be kitų svarbių pasekmių, toks mokyklinės matematikos pobūdis reiškia, kad mūsų mokinių tinkamas pasirengimas PISA 2021 tyrimams yra ribotas. Teiginiui pagrįsti naudojame: Mokyklinę matematiką apibūdinančią teorinę aplinką (theoretical framework), kurią pasiūlė H. Harouni. Skirtingų metų populiariausių matematikos Skaityti toliau [...]

Informatinis mąstymas ir matematinis samprotavimas

 Mokyklinė matematika  2 komentarai »
Grd 252018
 
Švietimo ir mokslo ministerija pastaruoju metu bando atnaujinti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas visoms dvylikai klasių. Pagal planą atnaujintas programas numatoma diegti pilotinėse mokyklose nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio ir visose mokyklose nuo 2022 metų rugsėjo. Svetainėje mokykla 2030 paskelbtas ,,Bendrųjų programų atnaujinimo gairių“ projekto svarstymas.  Visos programos yra suskirstytos į aštuonias ugdymo sritis, sudarytas iš giminingų arba Skaityti toliau [...]

Mokyklinės matematikos turinio gilinimas. Kaip tai įmanoma?

 Mokyklinė matematika  1 Response »
Spa 052018
 
   Ką reiškia mokyklinės matematikos turinio gilinimas?  Dabartinė mokyklinė matematika yra mažai ar visai nesusijusių formulių, faktų ir sričių rinkinys. Pavyzdžiui, natūralieji skaičiai ir trupmenos pateikiami kaip skirtingi objektai. Aritmetiniai veiksmai su jais aiškinami lyg būtų visiškai skirtingos prigimties. Kalbant apie trupmenas siekiama pasakyti kaip galima daugiau skirtingų savybių, kurios atrodo tarpusavyje nesusijusios (vieneto dalis, santykis, dalumas, proporcija Skaityti toliau [...]

Kokie matematiniai gebėjimai būtini XXI amžiuje ir ar planuojame juos ugdyti?

 Mokyklinė matematika  No Responses »
Kov 292018
 
Pagrindiniai teiginiai skirti diskusijai seminare Consilium Educationis kovo 29 dieną. Tai Consilium Educationis 2017 m. balandžio mėn. 20 d. daryto pranešimo tęsinys (tekstas čia).  Šį kartą pasidalinsiu faktais, kuriuos sužinojau šio mėnesio 1-2 dieną vykusiame EBPO organizuotame seminare 2030 Curriculum Analysis Planning. Be to, pasidalinsiu tuo, ką per pastaruosius metus pavyko išsiaiškinti apie matematinio samprotavimo ugdymo sunkumus Lietuvoje.   Pernykščiame seminare teigiau Skaityti toliau [...]
 Older Entries  Newer Entries