Pastaruoju metu Rusijoje vyksta pasiruošimas naujai matematinio ugdymo reformai. Sprendžiant pagal ruošiamų dokumentų projektus, reformos užmojai įspūdingi. Ruošiamasi matematiką padaryti ne tik realia mokslų karaliene, bet ir nacionalinės idėjos esmine dalimi, įgalinančia Rusijai tapti lydere pasaulio šalių konkurencinėje kovoje.
Pasiruošimas matematinio ugdymo reformai turi visišką Rusijos valdžios palaikymą. Remiantis 2012 metų gegužės 7 dienos Rusijos Federacijos Prezidento Įsaku Nr. 599, iki 2013 metų gruodžio mėnesio turi būti paruošta ir patvirtinta ,,Matematinio ugdymo Rusijos Federacijoje plėtros koncepcija grindžiama visų lygių matematinio ugdymo tyrimų rezultatais“. A.L. Semionovo vadovaujama darbo grupė yra paskelbusi savo ruošiamos koncepcijos projektą. Visa vykstančių diskusijų medžiaga pateikiama interneto svetainėje čia.
Be to, kad matematika įvardijama kaip XXI amžiaus Rusijos nacionalinės idėjos esmine dalimi, inovacinio-technologinio potencialo pagrindu ir svarbiausiu investicijų lauku, numatoma matematikos ugdymo reforma turi ir daugiau įdomių idėjų. Pavyzdžiui, informatikos mokymas ir informacinių technologinių naudojimas siejami su matematiniu ugdymu. Matematinio ugdymo kaita numatoma visuose lygmenyse nuo ikimokyklinukų iki pasaulinės klasės matematikų-profesionalų. Pavyzdžiui, manoma steigti labai aukštai apmokamos federalinio profesoriaus pareigas. Manoma, kad tam tikrus matematinio išsilavinimo elementus turėtų įgyti kiekvienas Rusijos pilietis. Svarbiausiu yra matematikos mokytojo darbo kokybės problemos sisteminis sprendimas, apimantis būsimų mokytojų atranką, jų ruošimo atnaujinimą, jų atestaciją ir darbo sąlygas. Pavyzdžiui, matematikos mokytojai bus vertinami ne tik už absoliučiai geriausius nacionalinio lygio pasiekimus, bet ir už visiškai lokalios reikšmės laimėjimus, kai iš dvejetukininko padaromas trejetukininkas (penkiabalėje vertinimo sistemoje).
Nusakant matematinio ugdymo tikslus atkreipiamas dėmesys į matematikos auklėjamąjį vaidmenį. Matematikos mokymas formuoja: intelektualinį sąžiningumą, gebėjimą reikšti savo požiūrį ir suprasti kitą, gebėjimą įveikti sunkumus, meilę darbui, pagarbą išsilavinimui.
Matematinio išsilavinimo sistema turi sudėtingą struktūrą. Šiai struktūrai priklauso ir matematikai tyrėjai. Matematikų finansavimo dydis lyginant su kitų mokslo šakų finansavimu yra labai mažas. Diskusijose Rusijoje neretai pateikiamas vaizdingas palyginimas: visi matematiniai tyrimai kainuoja mažiau negu pagaminti vieną šiuolaikinį tanką. Tačiau šių tyrimų netiesioginis efektas yra labai didelis.
Įdomu tai, kad koncepcijoje aptariamas ir matematikos vaidmuo kultūroje. Numatoma, kad matematinė kompetencija turėtų tapti svarbia intelektualinio išsilavinimo dalimi, o matematinė veikla turėtų natūraliai integruotis į humanitarinę kultūrą.
Koncepcijos ruošėjai nurodo bendro pobūdžio problemas nuo kurių sprendimo priklauso matematinio ugdymo likimas. Tarp šių problemų yra
- visuomenės suvokimas, kad šalies ekonominis-socialinis vystymasis priklauso nuo mokslinės-technologinės veiklos, o ne nuo ,,žaliavų“ išnaudojimo;
- švietimo vaidmens svarbos suvokimas, atsisakant skurdaus ir vienpusio požiūrio į švietimą kaip į ,,paslaugą“, švietimo, mokytojo, mokyklos autoriteto atstatymas visuomenės sąmonėje
ir daugelis kitų problemų.
Š.m. kovo 29 dieną Rostove prie Dono vyko konferencija, kurioje dalyvavo V. Putinas. Apie ten vykusią diskusiją rašoma straipsnyje Возродить математические школы. Ne visi yra optimistais matematikos atžvilgiu. Nemažai ironijos ir skepticizmo yra B. Starcevo tekste Поэтическая романтика «совершенной строгости»
Rusijos nacionalinė idėja – tai, kas vienija tautą jos svarbiausių problemų sprendimui (2010 metų konferencijos medžiaga, knyga, 2012). Tai, kad matematika siejama su nacionalinių interesų prioritetu nėra naujas dalykas. Pakanka prisiminti XX amžiaus pradžios Lenkiją, kai matematika iš tikro tapo lenkų nacionalinės tapatybės dalimi (žr. čia). Šį projektą faktiškai sužlugdė antrasis pasaulinis karas, kurio metu žuvo maždaug pusė lenkų matematikų.
P.S. Šiuo metu Rusijoje verda aistros dėl šalies mokslų akademijų sistemos reformos. Šių įvykių trumpa reziume:
28 июня правительство внесло в Госдуму законопроект о реформе Российской академии наук (РАН). Предлагается создать новую структуру, объединяющую РАН, Российскую академию сельскохозяйственных наук и Российскую академию медицинских наук, и государственное агентство, управляющее имуществом этих организаций. Проект закона вызвал непонимание у академиков РАН и ее президента Владимира Фортова.
Daugiau žr. interviu su RF šmm vadovu D. Livanovu ir apžvalgą: Академическая реформа. Reikia manyti, šios aistros nelabai padeda matematinio ugdymo koncepcijos tobulinimui.