Šis įrašas yra mano pirmasis atsiliepimas į Andriaus Navicko straipsnį ,,Eilinis eksperimentas su žmonėmis?„, kuris pasirodė rugsėjo 18 dieną interneto dienraštyje bernardinai.lt. Pirmasis atsiliepimas todėl, kad tame straipsnyje paliesta daug fundamentalių problemų, kurių aš nesugebėsiu vienu ypu aptarti. Savo ruožtu A. Navicko straipsnis yra jo reakcija į naująją tvarką priimant moksleivius į aukštąsias mokyklas 2014 metais.
Straipsnio gale A. Navickas rašo: ,,Net jei tie ekspertai ir politikai, kurie iš profiliavimo linkę padaryti ,,atpirkimo ožį„, teisūs, tai, kas dabar daroma – nelogiška. Pirmiausia – kodėl taip skubama?„. Šį klausimą kelia visi pasisakantys prieš naująją priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Be abejo, aš nežinau daugiau apie naujos tvarkos rengėjų motyvus nei tie, kurie kelia šį klausimą. Bet man atrodo yra priežasčių skubėti. Svarbiausia tai, kad mūsų švietimo sistemos reformų svyruoklė per pastaruosius 20 metų judėjo tik viena kryptimi – reabilituoti socialinius ir humanitarinius mokslus, kartu bandant diegti mokyklose ,,naujausius pedagogikos pasiekimus„. Sprendžiant tik vienos rūšies problemas, kitos problemos liko be jokio dėmesio. Viena tokia problema yra mokyklinės matematikos turinio suprimityvinimas.
Matematikos turinio suprimityvinimas reiškia, kad iškreipiamas matematinio mąstymo supratimas. Mokykline matematika pastaruoju metu tapo įvairių taisyklių mokymas ir labai specialios technikos įgūdžių diegimas. Tuo tarpu logika grindžiamiems samprotavimams – teiginių įrodymams – mokykloje nebėra pagrindo ir vietos, nes su matematikos sąvokomis supažindinama kaip su kasdieninio gyvenimo žodžiais ir daiktais. Mokyklinėje matematikoje vis mažiau vietos lieka abstrakčiam mąstymui. Todėl visiškai suprantama, kad tai kas liko mokyklinėje matematikoje gali būti apibūdinama kaip technokratinis mąstymas.
Nenuostabu, kad dabartinės mokyklinės matematikos turinys priešpastatomas kūrybiškumui ir mąstymui. Tokį požiūrį įžvelgiu ir A. Navicko tekste, kai jis rašo: ,,svarbu atrasti balansą tarp humanitarinių ir tiksliųjų mokslų mokyklose, tačiau tam pirmiausia turime reabilituoti ,,kūrybiškumo„ ir ,,mąstymo„ sąvokas, kurias ne vienus metus diegėme į mokyklas, ir dabar kažkodėl išsigandome, kad gali būti sunku viską įvilkti į technokratines schemas„. Kitoje vietoje A. Navickas apgailestauja, ,,kad išgyvename technokratinio mąstymo kontrrevoliuciją„.
Aš pritarčiau tokiam A. Navicko vertinimui tiek, kiek jame kritikuojama dabartinė švietimo ir mokslo politika, kurios prioritetu yra verslas ir rinkos santykiai. Tačiau, priešingai nei A. Navickas, aš nesakyčiau kad siūloma priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka yra skubota. Man atrodo, kad poreikis mokytis matematikos vers mus peržiūrėti mokyklinės matematikos turinį. Kuo anksčiau pradėsime, tuo geriau. Mokyklinės matematikos mokymo tikslų ir turinio keitimas reikalauja dešimtmečių, nes tam reikia tinkamai paruošti matematikos mokytojus. Daugelis pasaulio šalių jau yra pradėję tokio pobūdžio reformas. Mes dar nesame tam subrendę netgi mintyse. Panašu, kad tokius sunkius sprendimus gali daryti politinė jėga savo kadencijos pabaigoje, o ne pradžioje. Todėl sunku tikitės, kad panašių sprendimų imsis nauja politinė jėga iš karto po rinkimų.
Visu šio tinklaraščio turiniu bandau aiškinti, kad matematika negali būti priešpastatoma humanitarikai. Humanitarinis mąstymas ir matematinis mąstymas, būdami skirtingi, privalo vienas kitą papildyti.
Prieš naująją stojimo tvarką pasisakė lituanistai, nes ,,valstybės lygiu nustatytas privalomas vienos iš trijų užsienio kalbų mokėjimo slenkstis stojantiesiems į Lietuvos universitetus bei kolegijas faktiškai tampa dar vienu privalomu valstybiniu egzaminu, kuris, beje, gali būti laikomas ir tuo suinteresuotuose nevalstybiniuose kalbos mokymo centruose.„ Kita lituanistų išvada: ,,Užsienio kalba švietimo sistemoje įgauna ypatingą statusą, viršesnį už tą, kurį turi valstybinė lietuvių kalba.„. Visas atviras laiškas yra interneto svetainėje:
http://alkas.lt/2012/09/25/lituanistai-ar-jau-siekaima-dvikalbystes-iteisinimo-lietuvoje/
Prieš naująją stojimo tvarką pasisakė ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius. Laiške ministrui G. Steponavičiui rašoma, kad ,,naujos tvarkos įsigaliojimas nuo 2014 metų mokyklų bendruomenėms (mokiniams, jų tėvams, mokytojams) buvo netikėtas bei griaunantis jų teisėtus lūkesčius„. Visas laiškas yra ten:
http://www3.lrs.lt/docs2/DZIDSAAX.PDF
Lietuvos mokinių parlamentas, reaguodamas į naująją stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką teigia: ,,Pati didžiausia problema yra ta, kad nebuvo atsižvelgta į mokinių nuomonę kuriant naują stojimo tvarką.„ Visas tekstas yra savaitraščio DIALOGAS interneto svetainėje:
http://www.dialogas.com/naujienos/lmp-mokiniai-privalo-buti-isklausyti/
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas aptarė aprašą „Dėl geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 m.”. Komiteto pirmininkas V. Stundys pasakė, jog Švietimo ir mokslo ministerija, šį darbą dirbdama, pristigo „ne tik komunikacijos, bet nepaisė nustatytų terminų“. Tačiau, V. Stundžio nuomone, procesas jau pajudėjęs, ir prie naujų sąlygų mokyklos prisitaiko, keičia ugdymo planus, tad atšaukti šias taisykles ir siūlyti dar didesnę sumaištį nėra labai protinga. Visas komentaras internetiniame dienraštyje bernardinai.lt
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-26-v-stundys-smm-pristigo-komunikacijos-nepaise-nustatytu-terminu/88517
“ iškreipiamas matematinio mąstymo supratimas“. Dar blogiau, be matematikos fizikos iškrypsta pats tikėjimas logikos dėsniais.
Visiškas plurpalizmas voliuntarizmas – kai noriu, tiek bus, svarbu patogų įstatymą pasirašyt. Dauguma valdo, daugumos nuomonė. Pabalsuokim, ir Niutono dėsnius perrašysim kitaip.
Žmogus nebetiki objektyvios tiesos buvimu – kaip konstitucinis teismas pasakys – ir taip bus.
Svarbiausia ne dėsniai – o įstatymas. Taip daug geriau, nes juos galima nubalsuoti, perrašyti.
O Gamtos dėsniai – nereikalingi, nes komplikuoti, nesuprantami.