Gruodžio 3 d. buvo paskelbti 2012 metais atliktų tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimų PISA rezultatai. Šie tyrimai apėmė 65 pasaulio šalis ir sritis. Rezultatai susilaukė didelio pasaulio švietimo bendruomenės ir švietimo politikų dėmesio (žr. The Media Storm of PISA 2012). Peter Wilby teigia (The Guardian), kad: The trennial results of the PISA have become education’s equivalent of the football World Cup. Trumpą užsienio laikraščių apžvalgą PISA tyrimų vertinimo tema pateikė Mykolas Drunga. Kai kuriose šalyse (Vokietija, JAV ir kitos), atsižvelgiant į ankstesnių metų tyrimų rezultatus, jau anksčiau buvo imtasi atitinkamai reformuoti švietimo sistemas. Kadangi reformos turi labai rimtas pasekmes visuomenių evoliucijai, prieš kažką darydami turėtume būti įsitikinę, kad numanomos priežastys ir tikslai yra prasmingi, o ne trumparegės politikos, propagandos ar neišmanymo rezultatas. Pirmiausia koks yra tyrimų PISA organizatorių požiūris į savo veiklą. Pacituosime OECD PISA valdančiosios tarybos narės dr. Ritos Dukynaitės ir OECD PISA nacionalinio tyrimo koordinatoriaus Mindaugo Stundžos paruoštą ataskaitą. Šios ataskaitos 12 pusl. rašoma:
Ką piliečiams svarbu žinoti ir gebėti atlikti? Tai yra pagrindinis Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA, vykdomo OECD daugelyje pasaulio šalių kas trejus metus, keliamas klausimas. Tyrimas PISA padeda nustatyti privalomąjį ugdymą bebaigiančių mokinių sukauptas žinias ir išvystytus gebėjimus, reikalingus visaverčiam dalyvavimui visuomenės gyvenime. Šis tyrimas, akcentuojantis skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo bei problemų sprendimo įgūdžius, analizuoja mokinių gebėjimą atkurti žinias. Taip pat juo siekiama sužinoti, kaip mokiniai geba daryti išvadas remdamiesi išmoktu turiniu, bei taikyti žinias nepažįstamoje aplinkoje (tiek mokykloje, tiek už jos ribų), nes modernioje visuomenėje individo sėkmę nulemia ne tik jo turimo žinios, bet ir jo gebėjimas tomis žiniomis pasinaudoti.
Pirmas išskirtinis PISA tyrimo bruožas:
Orientacija į švietimo politiką. Tyrimas susieja mokinio mokymosi rezultatus su duomenimis apie mokinio aplinką ir mokymosi nuostatas bei su pagrindiniais jo mokymuisi įtaką darančiais veiksniais. Tai daroma siekiant įvardyti charakteristikas, apibūdinančias šalių, kurių mokiniai pasiekė aukštus rezultatus, švietimo sistemas.
Trumpai kalbant, tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA pasako ką piliečiams svarbu žinoti ir gebėti atlikti, bei parodo valstybės švietimo sistemos reitingą. Nenuostabu, kad tiek daug dėmesio politikai skiria šiam reitingui. Dėl tos pačios priežasties norisi suprasti, ką mūsų piliečiai turi žinoti ir gebėti, bei kaip šiam tyrimui pavyksta vertinti švietimo sistemas. Tam, kad galėtume adekvačiai vertinti tyrimus PISA ir tų tyrimų rezultatus, turėtume gebėti atsakyti į tokius klausimus:
- Kas yra matuojama PISA tyrimuose?
- Kaip interpretuojami PISA tyrimų rezultatai?
- Ką bendro turi nevienareikšmiškai suprantamas ir PISA tyrimuose matuojamas raštingumas su ugdymo kokybe?
- Ar PISA tyrimų metodika yra pagrįsta statistikos požiūriu?
Visi šie klausimai yra nepaprastai svarbūs. Nepamirškime, kad tai, kas matuojama, tampa tuo, ko siekiama. Mano žiniomis, atsakymai į suformuluotus klausimus, geriausiu atveju, yra nevienareikšmiai. Sprendžiant pagal žemiau nurodytus tekstus, tikriausiai akademinėje bendruomenėje pripažinti atsakymai yra nežinomi. Deja, daugeliu atvejų, tyrimai PISA ir jų rezultatai yra vienareikšmiškai vertinami kaip autoritetingi ir nekvestionuojami. Neretai tyrimų PISA rezultatais pasinaudojama kaip priemonėmis grįsti savo požiūrį į švietimo problemų supratimą ir jų sprendimą. Mano tolesni komentarai apie PISA rašyti turint galvoje tik ,,matematinio raštingumo“ vertinimą. Nenustebčiau, jei šie komentarai tinka vertinant ir gamtamokslinio raštingumo bei skaitymo gebėjimų PISA tyrimus. Labai rekomenduoju pačiam pabandyti išspręsti standartines ,,matematinio raštingumo“ PISA tyrime naudotas užduotis: pavyzdžiai (atlikus pirmąją užduotį, gausite sekančią; viso yra šešios užduotys). Iki šiol PISA organizatoriai vengė pateikti pavyzdžius viešai, sakydami, kad viešumas gali pakenkti būsimų tyrimų kokybei. Atlikę nurodytas užduotis galėsime įsivaizduoti realią ,,matematinio raštingumo“ sampratą ir palyginti su minėtos ataskaitos 17 pusl pateikto įrašo:
Matematinis raštingumas 2012 m. tyrime PISA apibrėžiamas kaip: Individo gebėjimas taikyti matematines žinias ir interpretuoti gautus rezultatus įvairiuose kontekstuose. Šis terminas apibūdina individo gebėjimą matematiškai argumentuoti ir naudotis matematinėmis sąvokomis, procedūromis, faktais ir priemonėmis siekiant apibūdinti, paaiškinti ir nuspėti tam tikrus reiškinius. Matematinis raštingumas padeda mokiniams suprasti matematikos vaidmenį pasaulyje ir atlikti pagrįstus sprendimus, reikalingus kiekvienam konstruktyviam, suinteresuotam ir mąstančiam piliečiui.
Ten pat rašoma:
Apibrėžime aiškiai pasakyta, kad matematinis raštingumas yra susijęs su realaus gyvenimo uždavinių sprendimais, pradedant nuo piniginių mainų, atsiskaitant už prekes ir paslaugas, ir baigiant tokiomis situacijomis, kai matematika naudojama paaiškinti ir prognozuoti labai sudėtingiems reiškiniams.
Dabar palyginkime su tuo, ką matėme pavyzdžiuose. Šeštoji, sunkiausia užduotis, reikalavo apskaičiuoti … dviratininko vidutinį greitį žinant kelią ir laiką. Tai yra pavyzdys situacijos, kurioje ,,matematika naudojama paaiškinti ir prognozuoti labai sudėtingiems reiškiniams“. Mano nuomone, tyrimo PISA ,,matematinio raštingumo“ vertinimo užduotys yra per daug silpnos ir specifinės, kad būtų siejamos su matematikos taikymu realioms problemoms spręsti. Nebent mes norime ugdyti nekūrybiškas ir nemąstančias asmenybes. Kaip paaiškinti tokių primityvių užduočių naudojimą siekiant įgyvendinti auksčiau suformuluotus tyrimų PISA tikslus? Galima būtų vardinti ne vieną paaiškinimą. Pavyzdžiui, PISA yra OECD organizacijos priemonė ir todėl neišvengiamai tyrimas atspindi pačios organizacijos tikslus: rinkos ekonomikos skatinimą ir laisvosios prekybos plėtrą. Tokiems tikslams siekti geriausiai padėtų tik ekonominių paskatų ribojami žmonės, nesigilinantys į savo veiklos prasmę. Tyrimo PISA tikslai nebūtinai sutampa su tautinės mokyklos Lietuvoje kūrimu ar humanistinės pedagogikos prioriteto skatinimu. Kita priežastimi galėtų būti siekis suformuluoti tokias užduotis, kurios nepriklausytų nuo atskiros šalies kalbos, kultūros, papročių, mentaliteto ir kitų kiekvienos valstybės veidą formuojančių bruožų. Bet tokios užduotys visai neįdomios konkrečios šalies vietinei švietimo sistemai, kuri realią ir kasdieninę veiklą sieja su šalies specifika. Šia kryptimi plačiau ir giliau svarsto Svein Sjøberg (Oslo universitetas) savo straipsnyje PISA and „Real Life Challenges“: Mission Impossible? Contribution to Hopman (Ed): PISA according to PISA Revised Version Oct 8 2007. Šiame straipsnyje yra aptariami du užduočių pavyzdžiai: matematikos ir gamtamokslinis. Kiti OECD/PISA ir nacionalinės politikos skirtumai aptariami to paties autoriaus Svein Sjøberg straipsnyje PISA: Politics, fundamental problems and intriguing results. Recherches en Education, 2012 September. Todėl šia kryptimi toliau temos čia neplėtosime. Turint galvoje šias pastabas kitaip atrodo ir suomių akademinės bendruomenės dar 2005 metais išreikštas nepasitenkinimas šalies lyderiavimu tyrimų PISA reitinguose. Po šiuo tekstu The PISA survey tells only a partial truth of Finnish children’s mathematical skills pasirašė virš 200 suomių mokslininkų, dėstytojų ir mokytojų. Šiame tekste rašoma:
The PISA survey provides us with useful information regarding the mathematical literacy needed in everyday life and the ability to solve simple problems. These skills are simply not enough in a world which uses and utilizes mathematics more and more. (paryškinta mano)
Patrick Watson savo tinklaraščio Montrose42’s Blog įraše Are Finlands schools as good as they seem? rašo:
It may come as some surprise to educators here [Jungtinė Karalystė], but their counterparts in Finland are not as excited about the high ranking afforded to Finlands schools by PISA studies ,as they are. Many teachers and Heads there, in truth, are slightly embarrassed about all the fuss, partly because they are aware of weaknesses in their system, and partly because they think that PISA measures only a narrow band of the spectrum of school learning. Finnish practitioners like many here, realise the danger and the consequences of teaching to the test, rather than to learn and understand.
Pagaliau suomių akademikai gali lengviau atsikvėpti; 2012 metų PISA lentelėje Suomija užėmė nebe pirmaujančias vietas. Ne mažiaus sunkūs yra klausimai susiję su tyrimų PISA metodikos pagrįstumu. Tyrimų užduotys ir jų atsakymai netenkina statistinio pobūdžio prielaidų. Pavyzdžiui, į kai kuriuos klausimus vaikai neatsako, kai kurie klausimai skirtingose šalyse nepateikiami arba skiriasi ir t.t. Todėl rezultatams gauti naudojami psichometrijos metodai (pavyzdžiui, Rasch modelis). Šių metodų taikymas yra labai griežtai specialistų vertinamas. Nesinorėtų šiame įraše komentuoti techninių ir man mažiau suprantamų dalykų. Todėl apsiriboju keliomis nuorodomis į profesionalų tekstus: William Stewart. Is PISA fundamentally flawed? TES magazine, 2013, July 26. Andreas Schleicher. Attacks on Pisa are entirely unjustified. TES magazine, 2013, August 3. David Spiegelhalter. The problems with PISA statistical methods. Stats Life, 2013, November 27. Marianne Freiberger. The leaning tower of Pisa? blog. 2013 December 5. Should PISA league tables be treated with scepticism. Local School Networks Patrick Watson. PISA-POST MORTEM AND THE PISA SHOCK EFFECT. Montrose’42s Blog Peter Wilby. The OECD’s Pisa delivery man. While governments anxiously await the results of the latest international student assessments (Pisa), the inventor of the tests defends their growing influence. The Guardian, 2013, November 26. Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad ir prastas instrumentas gero meistro rankose gali būti naudingas. Tyrimai PISA surinko nepaprastai didelį duomenų rinkinį, kuris apibūdina skirtingų šalių švietimo sistemų pasiekimus. Atrodo tai yra didžiausia pasaulyje turima ir visiems prieinama tokios ruošies duomenų bazė. Ji gali būti naudojama rimtiems švietimo problemų tyrimams. Tačiau abejoju, kad mes turime gerų švietimo ugdymo meistrų. Tuo labiau, kad panašios problemos egzistuoja ir mokslo politikos srityje. Nieko kito nebelieka, kaip patiems studijuoti ir įgytas žinias perduoti kitiems. Pastarasis etapas nemažiau sudėtingas, turint galvoje menkas galimybes skleisti informaciją.
Papildymas 2014 m. spalio 16 d. Š.m. gegužės 5 diena paskelbtas An Open Letter: To Andreas Schleicher, OECD, Paris dėl PISA neigiamos įtakos daugelio šalių švietimo sistemos. Laiške teigiama, kad kai kurios šalys perdėm sureikšmina PISA rezultatas ir bando reformuoti savo švietimo sistemas taip, kad taptų PISA reitingų lyderiais arba bent pakeltų esamus reitingus. Plačiau apie problemą ir siūlomus veiksmus geriau skaityti pačiame laiške. Taip pat atvirą laišką galima pasirašyti.
Literatūra. K. Stacey and R. Turner (Eds). Assesing Mathematical Literacy – The PISA Experience. Springer, 2015.