ALLEA studijos rekomendacijomis reikia ir teks naudotis. Akademijų sąjunga tikriausiai teisi. Autorius irgi teisus, kritikuodamas nemokslines nuostatas pirmųjų švietimo grandžių metodikoje ir turinyje pas mus. Moksliškai mokyti reikia ne blaškantis ir iškeliant vieną doktriną prieš kitą (humanitarinius dalykus prieš tiksliuosius, dedukcijos metodą prieš indukciją arba panašiai), o papildant naujomis žiniomis ir harmonizuojant. Tiesa, matematika kaip tikslusis humanitarinis mokslas ALLEA studijos “inquiry-based education” požiūriu lieka šiek tiek nuošalyje, bet į jos mokymo turinį naudinga pažvelgti moksliškai, autoriaus nurodytu aspektu. Taip pat ir aptarti tai su mokslininkais – sąjungoje, akademijoje… Be gero mokymo juk neturėsime ir gerų mokslininkų. Ta proga REKLAMA: 2013 m. rugsėjį Lietuvos mokslų akademijoje vyks Lietuvos ES pirmininkavimo konferencija “Žmogiškųjų išteklių MTEP srityje stiprinimas/Jaunieji tyrėjai – Europos mokslo ateitis”.
Dar pateiksiu padėties suvokimą savaip, vulgariai. Dabar mokslo vaisiais naudojamės nebesusimąstydami, kiek (kolektyvinio) intelekto pastangų reikėjo juos kuriant. Sako, judriojo ryšio sistemose naudojama netgi Einšteino reliatyvumo teorija. Žmonės nori gyventi vis geriau ir, skirtingai nei kiti gyvūnai, gali to siekti – pavyzdžiui, tobulindami vartojamus dalykus, juos gamindami, parduodami artimui savo ir nusipirkdami ko patiems reikia. Bet gali būti, kad ši saldi vartojimo karuselė ilgainiui ims strigti, pirmiausia – dėl nemokšų, nesugebančių nei tobulinti kas sukurta, nei atkartoti kas jau buvo pagaminta, tačiau susidėvėjo. Tai yra, pritrūks išmanančių mokslą(us), nes mokslas pernelyg sudėtingas išmokti. Sudėtingas todėl, kad vaikai, dabar stokodami praktinės veiklos ir sąlyčio su gamtine aplinka, abstrakčių mokomų dalykų nebegali susieti su konkrečiais. Šitą atotrūkį ir siekiama šalinti taikant “learning by doing” (išmokimo darant), “inquiry-based science education” (IBSE, smalsumu grindžiamo tiksliųjų disciplinų mokymo) principus.
Dėkui už komentarą, Andriau. Atrodo, kad LMA požiūrį į švietimą supratau daugiau ar mažiau teisingai. Aptarti, ką daryti, galima ir šiame tinklaraštyje. Man atrodo, kad mokyklinio švietimo reikalai tarp mokslininkų nėra prestižiniais. Tai matau man pažįstamoje aplinkoje VU Matematikos ir informatikos fakultete, kur aktyviai mokslu užsiimantys matematikai dirba visose katedrose ir studijų programose išskyrus matematikos mokymo studijų programą. Matematikos mokymo metodologija yra labai įdomi ir gilių matematikos žinių reikalaujinti mokslo sritis, kurioje pas mus niekas nedirba ir šis darbas neskatinamas. Skirtingai nuo kitų šalių, matematikos metodologijos ir didaktikos nėra Lietuvos mokslo klasifikatoriuje. Dalyko mokytojo ruošimą į savo rankas perima pedagogikos mokslininkai. Prieš du metus matematikos mokymo studijų programa tapo pedagogikos krypties programa. Netrukus bus keičiama ir bakalauro baigiamųjų darbų tematika daugiau dėmesio skiriant didaktiniams, pedagoginiams, psichologiniams aspektams. Matematikos mokymas moksline ir studijų prasme tapo šagrenes oda. Tuo tarpu pedagogų bendruomenėje jau senai žinios nėra vertybė. Pavyzdžiui, rugpjūčio 23 d. Nr. 30 laikraštyje DIALOGAS skaitau (11 psl.): ,,Keičiantis pedagogikos paskirties suvokimui, kuomet pagrindinis siekiamas rezultatas yra nebe žinių išmokimas (sic!), bet vertybinių nuostatų ir bendrųjų gebėjimų ugdymas…”. Manau tendencija yra pakankamai ryški.
Jei mokslininkai nepritaria tokiai tendencijai, tai jie galėtų nedelsdami imtis atitinkamos veiklos. Pavyzdžiui, pastaruoju metu LMA savo salėje organizavo populiaras mokslininkų paskaitas visuomenei. Kodėl neišplėtus šios veiklos paskaitas rengiant mokyklose? Tam, kad paskatinti mokslininkus tokiai veiklai, pakanka papildyti jų vertinimo kriterijus skiriant mokslo premijas, priimant naujus narius, užimant atitinkamas pareigas ir panašiai. LMA galėtų tikslingai skatinti matematikos ir gamtos mokslų mokymo metodologijos problemų sprendimą. LMA nariai dalyvaudami mokslo politikos veikloje galėtų įtakoti mokslinės veiklos sampratos keitimą, institucijų finansavimo ir mokslininkų atestavimo kriterijų papildymą veikla susijusia su švietimu. Galiausiai LMA galėtų inicijuoti judėjimą ,,mokslas – švietimui“, panašų į tą, kuris vadinamas ,,mokslas – verslui”, bet aktyvesnį.
ALLEA studijos rekomendacijomis reikia ir teks naudotis. Akademijų sąjunga tikriausiai teisi. Autorius irgi teisus, kritikuodamas nemokslines nuostatas pirmųjų švietimo grandžių metodikoje ir turinyje pas mus. Moksliškai mokyti reikia ne blaškantis ir iškeliant vieną doktriną prieš kitą (humanitarinius dalykus prieš tiksliuosius, dedukcijos metodą prieš indukciją arba panašiai), o papildant naujomis žiniomis ir harmonizuojant. Tiesa, matematika kaip tikslusis humanitarinis mokslas ALLEA studijos “inquiry-based education” požiūriu lieka šiek tiek nuošalyje, bet į jos mokymo turinį naudinga pažvelgti moksliškai, autoriaus nurodytu aspektu. Taip pat ir aptarti tai su mokslininkais – sąjungoje, akademijoje… Be gero mokymo juk neturėsime ir gerų mokslininkų. Ta proga REKLAMA: 2013 m. rugsėjį Lietuvos mokslų akademijoje vyks Lietuvos ES pirmininkavimo konferencija “Žmogiškųjų išteklių MTEP srityje stiprinimas/Jaunieji tyrėjai – Europos mokslo ateitis”.
Dar pateiksiu padėties suvokimą savaip, vulgariai. Dabar mokslo vaisiais naudojamės nebesusimąstydami, kiek (kolektyvinio) intelekto pastangų reikėjo juos kuriant. Sako, judriojo ryšio sistemose naudojama netgi Einšteino reliatyvumo teorija. Žmonės nori gyventi vis geriau ir, skirtingai nei kiti gyvūnai, gali to siekti – pavyzdžiui, tobulindami vartojamus dalykus, juos gamindami, parduodami artimui savo ir nusipirkdami ko patiems reikia. Bet gali būti, kad ši saldi vartojimo karuselė ilgainiui ims strigti, pirmiausia – dėl nemokšų, nesugebančių nei tobulinti kas sukurta, nei atkartoti kas jau buvo pagaminta, tačiau susidėvėjo. Tai yra, pritrūks išmanančių mokslą(us), nes mokslas pernelyg sudėtingas išmokti. Sudėtingas todėl, kad vaikai, dabar stokodami praktinės veiklos ir sąlyčio su gamtine aplinka, abstrakčių mokomų dalykų nebegali susieti su konkrečiais. Šitą atotrūkį ir siekiama šalinti taikant “learning by doing” (išmokimo darant), “inquiry-based science education” (IBSE, smalsumu grindžiamo tiksliųjų disciplinų mokymo) principus.
Dėkui už komentarą, Andriau. Atrodo, kad LMA požiūrį į švietimą supratau daugiau ar mažiau teisingai. Aptarti, ką daryti, galima ir šiame tinklaraštyje. Man atrodo, kad mokyklinio švietimo reikalai tarp mokslininkų nėra prestižiniais. Tai matau man pažįstamoje aplinkoje VU Matematikos ir informatikos fakultete, kur aktyviai mokslu užsiimantys matematikai dirba visose katedrose ir studijų programose išskyrus matematikos mokymo studijų programą. Matematikos mokymo metodologija yra labai įdomi ir gilių matematikos žinių reikalaujinti mokslo sritis, kurioje pas mus niekas nedirba ir šis darbas neskatinamas. Skirtingai nuo kitų šalių, matematikos metodologijos ir didaktikos nėra Lietuvos mokslo klasifikatoriuje. Dalyko mokytojo ruošimą į savo rankas perima pedagogikos mokslininkai. Prieš du metus matematikos mokymo studijų programa tapo pedagogikos krypties programa. Netrukus bus keičiama ir bakalauro baigiamųjų darbų tematika daugiau dėmesio skiriant didaktiniams, pedagoginiams, psichologiniams aspektams. Matematikos mokymas moksline ir studijų prasme tapo šagrenes oda. Tuo tarpu pedagogų bendruomenėje jau senai žinios nėra vertybė. Pavyzdžiui, rugpjūčio 23 d. Nr. 30 laikraštyje DIALOGAS skaitau (11 psl.): ,,Keičiantis pedagogikos paskirties suvokimui, kuomet pagrindinis siekiamas rezultatas yra nebe žinių išmokimas (sic!), bet vertybinių nuostatų ir bendrųjų gebėjimų ugdymas…”. Manau tendencija yra pakankamai ryški.
Jei mokslininkai nepritaria tokiai tendencijai, tai jie galėtų nedelsdami imtis atitinkamos veiklos. Pavyzdžiui, pastaruoju metu LMA savo salėje organizavo populiaras mokslininkų paskaitas visuomenei. Kodėl neišplėtus šios veiklos paskaitas rengiant mokyklose? Tam, kad paskatinti mokslininkus tokiai veiklai, pakanka papildyti jų vertinimo kriterijus skiriant mokslo premijas, priimant naujus narius, užimant atitinkamas pareigas ir panašiai. LMA galėtų tikslingai skatinti matematikos ir gamtos mokslų mokymo metodologijos problemų sprendimą. LMA nariai dalyvaudami mokslo politikos veikloje galėtų įtakoti mokslinės veiklos sampratos keitimą, institucijų finansavimo ir mokslininkų atestavimo kriterijų papildymą veikla susijusia su švietimu. Galiausiai LMA galėtų inicijuoti judėjimą ,,mokslas – švietimui“, panašų į tą, kuris vadinamas ,,mokslas – verslui”, bet aktyvesnį.