studento atsakymas man sukėlė klausimą – kodėl studentų niekada nemoko įrodyti?
iš tiesų – juk etaloninis įrodymas tai tas, kur išmąstei ir išlūkštenai pats, ar ne , be jokio juodo kalimo, o dar geriau , tu ji nuoširdžiai supranti ir gali paaiškinti kiekvieną rašiklio/kreidos brūžį.
mano nuomone – tai reikalauja labai stipraus matematinio bicepso, kad taip galėtum padaryti.
na gerai, tai nuo ko pradėti ? mokykloje įrodymo ir logikos yra .. na jos nėra ten. pirmam kurse – tik išgirsti įrodymas o dar šalia “būtinumas” ir “pakankamumas” , “tarkime priešingai” … eee, kaip ? kas toks? su kuo tai valgoma? . žinoma, juk čia viskas per drebančio fukso prizmę, taip baisiai gal ir nėra.
pasirinkau BUS’ą – Logiką, filosofijos fakultete. Ten buvo ir turkologų , nanotechnologų ir visokio plauko šaunių studentų. Dėstytojas viską aiškina paprastai , aiškiai, taip, kad visi suprastų, ir priėję prie samprotavimo pagrįstumo , jis paaiškino kaip jų pagrįstumą įrodyti. yra taisyklės, yra būdai (prielaida, priešingo suvedimas į prieštarą) . Aha truputi paaiškėjo, gerai kad aš nebe pirmakursis ir truputi (labai kukliai) gaudausi, bet tada pagalvoji oooooo kaip būtų gerai, jog kažkas būtų paėmęs už rankos ir taip kaip parodė visokias įdomias matematines konstrukcijas, būtų pradėjęs nuo kažko, galbūt, labiau pamatinio – kaip įrodyti – ką daryti , iš kuriuos pusės prieiti prie šio žvėrio ir kaip jį įveikti.
Aš manau, kad mokykloje galima ir reikia matematikos teiginius pagrįsti. t.y. įrodyti. Tai reikėtų daryti nepaprastai išmintingai, nes nėra tokios veiklos universalių taisyklių. Priklauso nuo vaikų ir nuo to, kuri matematikos dalis yra aiškinama.
Sveiki,
studento atsakymas man sukėlė klausimą – kodėl studentų niekada nemoko įrodyti?
iš tiesų – juk etaloninis įrodymas tai tas, kur išmąstei ir išlūkštenai pats, ar ne , be jokio juodo kalimo, o dar geriau , tu ji nuoširdžiai supranti ir gali paaiškinti kiekvieną rašiklio/kreidos brūžį.
mano nuomone – tai reikalauja labai stipraus matematinio bicepso, kad taip galėtum padaryti.
na gerai, tai nuo ko pradėti ? mokykloje įrodymo ir logikos yra .. na jos nėra ten. pirmam kurse – tik išgirsti įrodymas o dar šalia “būtinumas” ir “pakankamumas” , “tarkime priešingai” … eee, kaip ? kas toks? su kuo tai valgoma? . žinoma, juk čia viskas per drebančio fukso prizmę, taip baisiai gal ir nėra.
pasirinkau BUS’ą – Logiką, filosofijos fakultete. Ten buvo ir turkologų , nanotechnologų ir visokio plauko šaunių studentų. Dėstytojas viską aiškina paprastai , aiškiai, taip, kad visi suprastų, ir priėję prie samprotavimo pagrįstumo , jis paaiškino kaip jų pagrįstumą įrodyti. yra taisyklės, yra būdai (prielaida, priešingo suvedimas į prieštarą) . Aha truputi paaiškėjo, gerai kad aš nebe pirmakursis ir truputi (labai kukliai) gaudausi, bet tada pagalvoji oooooo kaip būtų gerai, jog kažkas būtų paėmęs už rankos ir taip kaip parodė visokias įdomias matematines konstrukcijas, būtų pradėjęs nuo kažko, galbūt, labiau pamatinio – kaip įrodyti – ką daryti , iš kuriuos pusės prieiti prie šio žvėrio ir kaip jį įveikti.
ką jūs apie tai manote ?
ačiū už atsakymą
EDIT: pirmoje eilutėje žodžio “niekada” nenorėjau parašyti
Aš manau, kad mokykloje galima ir reikia matematikos teiginius pagrįsti. t.y. įrodyti. Tai reikėtų daryti nepaprastai išmintingai, nes nėra tokios veiklos universalių taisyklių. Priklauso nuo vaikų ir nuo to, kuri matematikos dalis yra aiškinama.