Kov 192017
 
Mūsų mokyklinės matematikos silpnoji vieta yra jos mokymas be supratimo. Matematikos mokymą tiriantys mokslininkai matematikos žinias ir jų kokybę klasifikuoja naudodami bent tris kategorijas: faktinės, procedūrinės ir sąvokinės žinios. Sąvokinių žinių kategorija reiškia procedūrų prasmės supratimą. Pavyzdžiui, neigiamųjų skaičių dauginimo taisyklės naudojimas nėra tas pats, kas supratimas kodėl neigiamųjų skaičių sandauga yra teigiamas skaičius. Mūsų mokyklinė Skaityti toliau [...]
Rgp 312016
 
  Šiais laikais įprasta manyti, kad matematikos žinios yra labai svarbios. Išreikštos per bendrasias kometencijas, šios žinios siejamos su pagrindiniais visuomenės tikslais. Vienintelis matematikos žinių įgyjimo būdas yra ilgai trunkantis, nuoseklus matematikos sąvokų aiškinimasis. Tačiau dabartinis matematinis ugdymas  negarantuoja, kad dauguma mokinių tas žinias sėkmingai įsisavina. Priešingai, daugumai mokinių matematika yra nuobodi ir atrodo visiškai nereikalinga. Skaityti toliau [...]
Geg 302015
 
Gegužės 25 dieną LR Seime dariau pranešimą pavadinimu ,,Matematika ir matematinis raštingumas: tarp realybės ir galimybės“. Čia yra to pranešimo atpasakojimas, o čia yra pranešimo video įrašas (prasideda nuo 1:40:15). Pradėsiu paaiškindamas kokia prasme  naudoju frazę ,,matematinis raštingumas“. Matematinis raštingumas – gebėjimas atlikti matematinio ugdymo turinyje numatytas priemones  nebūtinai suprantant jų prasmės. Matemtinis raštingumas yra viena iš tų Skaityti toliau [...]
Vas 272015
 
Šį tekstą paruošiau ruošdamasis diskusijai su VU edukologais, kuri įvyko vakar, vasario 26 dieną. Įrašo gale yra keletas minčių atsiradusių jau po diskusijos.   Mokyklinė matematika Lietuvoje, kaip ir kitos mokyklinės disciplinos, yra daugelio žmonių ir institucijų rūpesčio bei kritikos objektu. Tas rūpestis pasireiškia gana prieštaringais reikalavimais. Švietimo ir mokslo ministerija reikalavimus matematiniam ugdymui kopijuoja iš PISA siūlomos matematinio raštingumo Skaityti toliau [...]
Grd 052014
 
Tiek ŠMM dokumentuose, tiek viešose diskusijose matematinio ugdymo rezultatai vertinami remiantis mūsų šalies penkiolikamečių pasiekimais tarptautiniame PISA tyrime. Tai nėra blogai, bet absoliučiai nepakankama norint užčiuopti prastų rezultatų priežastis ir susidaryti pilnesnį vaizdą apie matematikos kaip kultūrinio reiškinio vietą visuomenėje. Šiame įraše, pasitelkdamas analogiją iš matematikos istorijos, teigiu, kad mūsų mokyklinė matematika, savo tikslų ir metodų Skaityti toliau [...]
Rgp 232014
 
Man besvarstant rašyti ar nerašyti švietimo tema, pasirodė toliau cituojamas mokytojos Ritos tekstas ir padėjo apsispręsti. Savo tekstą mokytoja baigia taip: Pažįstu ne vieną ir net ne vieną dešimtį kolegių, kurios jaučiasi lygiai taip kaip ir aš. Dirbti mokykloje vis sunkiau, reikalavimai mokytojams, kuriuos vadovybė per Švietimo ir mokslo ministeriją nuleidžia mums ant galvos, vis absurdiškesni, mokiniams tuoj tuoj bus suteiktas dieviškas statusas. Ir jokių kelių atsitraukti. Visas Skaityti toliau [...]
Rgp 062014
 
Pagal 2014 m. liepos 31 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymą, keičiasi matematikos brandos egzamino laikymo taisyklės. Nuo 2016 metų, daliai moksleivių matematikos brandos egzaminas taps privalomu, kitai daliai - neprivalomu. Tiems, kuriems matematikos egzaminas privalomas, minimalūs reikalavimai bus skirtingi. Šie skirtumai galios tiems, kurie norės toliau studijuoti universitete ar kolegijoje. Čia svarbu tai, kad matematika traktuojama kaip disciplina, kurios vieniems reikia daugiau, Skaityti toliau [...]
Grd 152013
 
Dažnas iš mūsų sakys, kad mokykloje matematikos mokomės todėl, kad jos reikės gyvenime. Taip manydami nuolankiai ,,kalame" taisykles, bandome įsiminti beprasmes formules, sprendžiame keistus ir nuobodžius uždavinius. Taip darome, nes tai darė mūsų tėvai ir manome, kad mokyklinės matematikos žinių kartais prisireikia paprasčiausiose gyvenimiškose situacijose. Pavyzdžiui, atsiskaitant kasoje už perkamas prekes mes kartais norime susiskaičiuoti savo pinigus ir laukiamą grąžą. Skaityti toliau [...]
Grd 102012
 
Kadangi paskutiniame įraše teigiau, kad vien tik privalomas matematikos brandos egzaminas nėra panacėja, tai natūralu manęs klausti: ,,Ką siūlau daryti?''.  Siūlau iš pagrindų peržiūrėti mūsų mokyklinės matematikos ugdymo praktiką, kurią sudaro mokyklinės matematikos turinys ir jos mokymo metodai. Tam, kad toks peržiūrėjimas būtų prasmingas ir sklandus, reikėtų susitarti dėl mokyklinės matemtikos vizijos, ugdymo tikslų ir vertinimo kriterijų. Pabandysiu išdėstyti Skaityti toliau [...]
Rgp 282012
 
Šio įrašo pretekstu yra ALLEA studija, kurioje apžvelgiama Europos nacionalinių mokslų akademijų veikla siekiant savo šalių pradinio ir vidurinio ugdymo sistemose diegti  tyrimais grindžiamus metodus (inquiry-based methods). Tuo siekiama atnaujinti mokslu grindžiamą švietimą Europoje. Iš pradžių apžvelgsime studijos teiginius, o po to pakomentuosime šiuo aspektu matematikos ugdymą Lietuvoje. Susirūpinimą kelia tai, kad mokslu ir technologijomis grindžiamas ekonomikos sektorius Skaityti toliau [...]