Rgp 252020
 
Savo atsakymą į šį klausimą pasiūliau Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos vaizdo konferencijoje rugpjūčio 24 dieną. Mano galva pastaruoju metu svarbiausi yra šie dalykai: Matematinio ugdymo programų atnaujinimas, jų orientacija į kompetencijų plėtotę. Ką tai reiškia? Matematikos brandos egzaminų rezultatai. Kaip turėtume reaguoti? Baigiamas kurti kokybiškai naujas mokyklinės matematikos turinys. Prasideda naujas to turinio atnaujinimo etapas. Ar dalyvausime?   Ką Skaityti toliau [...]
Rgp 102020
 
Šiais metais iš daugiau kaip 28 tūkstančių abiturientų matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15 241 mokinys. Egzaminą išlaikė 10305 mokiniai - tai sudaro 67,61% laikiusiųjų. 2019 metais šį egzaminą išlaikė 82,09%, o 2018 metais - 87,21%. Tokie rezultatai sukėlė nemažą atgarsį visuomenėje. Taip pat gausu svarstymų apie galimas tokių rezultatų priežastis. VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dekanas prof. Paulius Drungilas, Lietuvos matematikų draugijos Skaityti toliau [...]
Vas 232020
 
Aptarsime tris priežastis dėl kurių matematinis įrodymas yra svarbus jau pradinukams ir paaiškinsime vieną stereotipą apie matematinį įrodymą. Pirmoji priežastis – atpažinti mąstymo klaidas. Antroji priežastis – iš ugdymo filosofijos srities. Trečioji priežastis – EBPO švietimo politika. Stereotipas – matematinis įrodymas yra tik teiginio teisingumo pagrindimas, turintis griežtą loginę struktūrą.  Pirmoji priežastis – atpažinti mąstymo klaidas Matematikoje Skaityti toliau [...]
Bir 222019
 
Birželio 18-20 dienomis Vilniuje viešėjo lenkų matematikas Zbigniew Marciniak. Lietuvos matematikų draugijos 60-oje konferencijoje jis padarė pranešimą ,,Pokyčių vėjai matematikos mokyme".  Prieš atpasakodamas keletą jo pranešimo minčių, keliais jo gyvenimo faktais paaiškinsiu šio įrašo pavadinimą.  Už savo indėlį remiant matematikai gabius vaikus Zbigniew Marciniak buvo apdovanotas šiais ženklais: Silver Cross of Merit ir the Knight's Cross of the Order of Polonia Skaityti toliau [...]
Bir 202019
 
Pagrindinis teiginys. Švietimo sistemos kaitos dėka mokyklinė matematika Lietuvoje įgijo senųjų laikų komercinės-administracinės matematikos bruožus.  Be kitų svarbių pasekmių, toks mokyklinės matematikos pobūdis reiškia, kad mūsų mokinių tinkamas pasirengimas PISA 2021 tyrimams yra ribotas. Teiginiui pagrįsti naudojame: Mokyklinę matematiką apibūdinančią teorinę aplinką (theoretical framework), kurią pasiūlė H. Harouni. Skirtingų metų populiariausių matematikos Skaityti toliau [...]
Spa 052018
 
   Ką reiškia mokyklinės matematikos turinio gilinimas?  Dabartinė mokyklinė matematika yra mažai ar visai nesusijusių formulių, faktų ir sričių rinkinys. Pavyzdžiui, natūralieji skaičiai ir trupmenos pateikiami kaip skirtingi objektai. Aritmetiniai veiksmai su jais aiškinami lyg būtų visiškai skirtingos prigimties. Kalbant apie trupmenas siekiama pasakyti kaip galima daugiau skirtingų savybių, kurios atrodo tarpusavyje nesusijusios (vieneto dalis, santykis, dalumas, proporcija Skaityti toliau [...]
Geg 052018
 
Pastarosiomis savaitėmis daug kalbama apie Vyriausybės vykdomas reformas. Valdžios žmonės ir ekspertai sutaria, kad reformomis siekiama sukurti verslui palankias sąlygas. Ne išimtis ir švietimo reforma. Pasak švietimo ministrės patarėjo Eugenijaus Butkaus, ministerijos vykdoma mokslo ir verslo bendradarbiavimo politika pasiteisina ir ji bus toliau tęsiama. Rūpintis šalies ekonomine gerove savaime nėra blogai. Abejonių kelia tai, kad neįvertinama kultūros svarba atliekant reformas.  Skaityti toliau [...]
Kov 292018
 
Pagrindiniai teiginiai skirti diskusijai seminare Consilium Educationis kovo 29 dieną. Tai Consilium Educationis 2017 m. balandžio mėn. 20 d. daryto pranešimo tęsinys (tekstas čia).  Šį kartą pasidalinsiu faktais, kuriuos sužinojau šio mėnesio 1-2 dieną vykusiame EBPO organizuotame seminare 2030 Curriculum Analysis Planning. Be to, pasidalinsiu tuo, ką per pastaruosius metus pavyko išsiaiškinti apie matematinio samprotavimo ugdymo sunkumus Lietuvoje.   Pernykščiame seminare teigiau Skaityti toliau [...]
Rgp 162017
 
Paklausite, tai ką dabar mokome? Dalykas, kurį mokome matematikos pamokose pagal programą, nėra matematika. Jis neturi svarbiausio matematikos bruožo – samprotavimo. Samprotavimas nėra numatytas tarp matematinio ugdymo kompetencijų. Neturėtume klaidinti visuomenę ir vadinti dalyką vardu, kurio jis neatitinka. Be to, reikia būti nuosekliam. Aritmetikos vardas jau ištrintas iš lietuviškų matematinio ugdymo programų ir vadovėlių. Klausite, koks samprotavimas gali būti, pavyzdžiui, Skaityti toliau [...]
Bal 212017
 
Tekstas diskutuotas Consilium Educationis 2017 balandžio 20 d.   Pristatymo planas:  o   Matematinio samprotavimo atsisakymas – klaida matematikos mokyme; o   PISA tyrimas apie grynosios matematikos reikšmę mokinių pasiekimams; o   Matematikos mokymas geografiniame ir istoriniame kontekste – nesėkmės ir pasiekimai iš kurių nesimokome; o   Matematikos mokymo Lietuvoje perspektyvos; o   Papildymas - matematikos mokytojų žinios ir jų ruošimas skirtingose švietimo sistemose.   Matematinio Skaityti toliau [...]