Britų švietimo ministras apie egzaminų reikšmę

Lapkričio 14 d. britų švietimo ministras Michael Gove kalbėjo nepriklausomų akademijų asociacijos  (The Independent Academies Association) rudens konferencijoje ,,Pažymių rašymas“ (Making the Grade). Savo pranešime ministras susiejo požiūrį į egzaminus su esminiais šiuolaikinės politikos bruožais. Manau, kad ši kalba turėtų padėti geriau suprasti ir mūsų šalies problemas ir ne tik visuomenės švietime.

Savo kalboje Michael Gove išvardijo septynias priežastis dėl kurių egzaminai yra reikšmingi. Jo nuomone, požiūris į egzaminus siejasi su tuo pagal ką vertinami žmonės visuomenėje: pagal padėtį (statusą) ar pagal nuopelnus (sutartį). Egzaminai yra reikšmingi moksleiviui ir studentui dėl šių priežasčių:

1. Motyvuoja mokymąsi. Žmogui būdinga siekti išbandyti save. Sunkumų įveikimas ugdo pasitikėjimą savimi bei skatina tolesnėms studijoms. Su sąlyga, kad egzaminai yra pakankamai sunkūs ir reikalaujantys stropumo.
2. Suteikia kliūčių įveikimo pojūtį. Sėkmė įveikiant sunkias kliūtis sukelia džiaugsmą ir skatina tobulėti.
3. Nurodo silpnas vietas. Padeda tiems, kuriems reikia pagalbos norint sužinoti trūkumus savo gebėjimuose ir spragas žiniose. Silpni egzaminai yra apgaulingi ir klaidinantys. Todėl blogesni už visišką egzaminų nebuvimą.
4. Formuoja tolesnio mokymosi pagrindus. Su sąlyga, kad egzaminuojant vertinami ne eiliniai gebėjimai ar technikos  išmokimas, o svarbiausi faktai ir paprasčiausios sąvokos, sudarančios tolesnių studijų pagrindą. Kognityvinės  psichologijos tyrimai rodo, kad gebėjimų analizuoti ir kritiškai mąstyti ugdymas reikalauja gausių faktinių žinių.
5. Įvertina kompetencijos lygį. Tai yra būtina tam, kad būtų galima įvertinti asmens pasiruošimą būti atsakingam už savo veiklą.
6. Skatina tinkamą mokymąsi ir padeda mokymui. Nuolatinis egzaminavimas padeda įdiegti žinias, joms tampant atmintyje susiformavusiais įgūdžiais, ir tuo pačiu sudarant galimybes lavinti supratimą. Įsisavintos žinios yra būtina sąlyga supratimui – dar viena kognityvinės psichologijos išvada (šią Gove kalbos dalį komentuoja Willingham).  Dar daugiau, egzaminai skatina kūrybiškumą.
7. Formuoja visuomenės narių vertinimą teisingumo pagrindu – pagal nuopelnus.

Pastarasis punktas ir yra tai, kas buvo minėta apie esminių britų politikos bruožų priklausymą nuo požiūrio į egzaminus, kurį detaliai savo kalboje aptaria M. Gove. Manau, kad toks siejimas turi prasmę kalbant ir apie Lietuvos visuomenę.

Neseni įvykiai kaltinant ŠMM pažeidus įstatymus, kai buvo pavėluotai paskelbti egzaminų tvarkos pakeitimai, atskleidė iš esmės neigiamą visuomenės dalies požiūrį į egzaminus. Dar labiau šį požiūrį atskleidžia pati egzaminų sistema ir jos pagrindimas remiantis naujausiais šiuolaikinės pedagogikos ,,atradimais„. Būtent,  atmetamas klasikinis žinių perdavimo būdas, užleidžiant vietą įgūdžių formavimui ir laisvam asmenybės ugdymuisi. Toks ugdymas be abejonės nesuderinamas su sunkiais ir reguliariais egzaminais.

Kita vertus, kas galėtų paneigti, kad mūsų visuomenėje sėkmingiausiai karjera daroma remiantis asmeninėmis pažintimis ir pataikavimu. Tuo tarpu gilios profesinės žinios tapo ne tik nereikalingos, bet ir pavojinga jas atskleisti. Žinojimas susijęs su pažiūrų nepriklausomumu, o tai yra nepageidaujama dabartinėje Lietuvos politikoje. Jau daugeliui tapo akivaizdus švietimo ir mokslo problemų marginalizavimas, atiduodant švietimo politikos formavimą ir vykdymą tiems, kam nepavyko prasibrauti prie pinigų skirstymo.

Žmonių vertinimas pagal nuopelnus galėtų būti tik siekiamybė Lietuvoje, o tai, matyt, susiję su visuomenės požiūriu į reguliaraus ir griežto egzaminavimo būtinumą. Joks ministras nepakeis visuomenės požiūrio nei į egzaminus, nei tuo labiau požiūrio į švietimo reikšmę. Tai gali pasiekti tik akademinė bendruomenė ir patys mokytojai.