Sau 262019
 

Kiekvieno mokyklą baigiančio mokinio išsilavinimas tiesiogiai priklauso nuo to, ko ir kaip jis  mokomas. Tad ugdymo programų atnaujinimas turinio požiūriu turėtų būti pagrindiniu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos uždaviniu.

Ugdymo programų atnaujinimas atsidūrė aklavietėje faktiškai neprasidėjęs. Rudenį buvo sustabdytas programas turinčių atnaujinti ekspertų paslaugų pirkimas. Šį mėnesį nepasitikėjimą ministerijos parengtam ugdymo programų atnaujinimo gairių projektui išreiškė 39 Lietuvos pedagogų asociacijos ir institucijos. Tai yra antroji ministerijos vykdomos reformos sukelta krizė. Pirmąją krizę sukėlė ministerijos įvestas mokytojo darbo etatinis apmokėjimas ir po to sekęs mokytojų streikas.

Ugdymo programų atnaujinimo krizės pasekmių rimtumą pajusime netolimoje ateityje. Čia tiems, kurie patenkinti mūsų mokinių vidutiniais pasiekimais. Bet krizės gylį galima vertinti jau dabar. Atsakymas į klausimą, ko ir kaip turėtume mokyti, atsiremia į du dalykus.

Pirma, mūsų šalyje dominuoja požiūris, kad ugdymas yra efektyviausias, kai naujas žinias mokinys atranda pats. Lietuvoje tokia ugdymo samprata vadinama humanistinio ugdymo paradigma arba tiesiog mokymosi paradigma.  Pasaulyje jau keli šimtai metų analogišką požiūrį į ugdymą propaguoja progresyvioji pedagogika. Tačiau humanistinio ugdymo paradigma prieštarauja mūsų žinioms apie žmogaus smegenų  kognityvinę architektūrą. Psichologų ir mokymosi paradigmos entuziastų išvados apie tų pačių mokymo metodų efektyvumą ir apie mokytojų vaidmenį klasėje yra skirtingos.

Antra, ginčai dėl to, ko ir kaip mokyti, atsiremia į tikėjimą, kad mąstymą galima ugdyti atskirai nuo žinių. Teigiama, kad mokėjimas mąstyti yra svarbesnis, nes mokykloje įgytos žinios greitai sensta. Tokiu atveju nesvarbu, ko mokome, svarbu sudominti mokinį. Mokymasis mąstyti tampa paties mokinio reikalu. Pagrindiniais ugdymo tikslais tokiu atveju yra XXI amžiaus įgūdžiai ir asmenybės ugdymas. Alternatyva tam yra mąstymo ir žinių integravimu pagrįstos ugdymo programos. Taip mąstymas buvo ugdomas ankstesniais laikais.

Mūsų šalies situacijos švietimo specifika ta, kad dominuoja viena tiesa. Nei žmogaus smegenų kognityvinės architektūros reikšmė edukologijoje, nei pasaulyje vis labiau plintantis žinių kūrybos kultūros atgimimas Lietuvoje nėra žinomi. Ši situacija – švietimo krizės mūsų šalyje priežastis. Patikslinu. Problema ne ta, kad klaidingai pasirinktas vienas požiūris iš kelių galimų. Problema ta, kad neturime galimybės ir negalime rinktis iš kelių galimų požiūrių. Švietimas mūsų šalyje primena anksčiau pergyventą vienpartinę politinę sistemą.

Galima būtų nekvaršinti galvos dėl humanistinio ugdymo paradigmos, jei ji būtų traktuojama kaip viena iš daugelio edukologijos teorijų. Tačiau jos statusas yra vienintelė teisinga ugdymo mokslo metodologija. Remiantis šia metodologija kuriami švietimo politikos dokumentai, ugdymo programos, atliekami tyrimai. Pavyzdžiui, vertinama kiek mokytojų savo klasės darbe laikosi mokymosi paradigmos ir kiek jų nesilaiko. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra prižiūri mokytojų darbą mokymosi paradigmos atžvilgiu. Ministerijos darbas taip pat edukologų griežtai prižiūrimas ir viešai kritikuojamas metodologiniu požiūriu. Bet tokia kritika yra bedantė, nes nesiūlo alternatyvos. Ginčijamasi dėl nepakankamo profesionalumo rašant švietimo strategijos dokumentus ir dėl darbo organizavimo tvarkos bei finansavimo skaidrumo.

Tikėjimas, kad mąstymą galima atskirti nuo žinių pateisina tikėjimą, kad XXI amžiaus įgūdžiai ugdomi nepriklausomai nuo konkrečių dalyko žinių. ,,Mokyklose daugiau dėmesio reikia skirti ne žinioms, kurias galima rasti google, o gebėjimo mąstyti bei dirbti komandoje ugdymui“. Jei tikėti mūsų žurnalistais, tokiomis mintimis 2011 metais dalijosi Lietuvoje viešėjęs tarptautinių tyrimų Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos PISA vadovas Andreasas Schleicheris. Po penkių metų tas pats žmogus, pristatydamas šios organizacijos atliktų tyrimų rezultatus, reiškė priešingas idėjas: ,,tik giliai supratę bazines žinias, mokiniai gali jas taikyti naujose situacijose“. Tuo pripažįstama, kad ne tik bendrosios kompetencijos nėra ugdomos, bet ir dalykinės kompetencijos nėra ugdomos be gilaus žinių įsisavinimo pirmiausia.

Kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas, kūrybiškumas ir kiti XXI amžiaus įgūdžiai buvo ugdomi nuo seniausių laikų. Šiais laikais XXI amžiaus įgūdžių mokymo judėjimą skatina ir finansuoja tarptautinis verslas. Tai verslo užsakymas švietimui. Panašų reiškinį galima stebėti ir Lietuvoje. Įvairios su verslu susijusios interesų grupės ministerijos sukurtose darbo grupėse ne tik dalyvauja, bet ir vadovauja. Verslininkus galima suprasti. Jie siekia verslui palankių sąlygų ir jiems tinkamos darbo jėgos. Sunku suprasti, kad verslo siūlymai nėra vertinami tiek viešojo intereso požiūriu, tiek ir mokinio galimybių požiūriu.

Atsiribojus nuo ekonomikos poreikių, galima išskirti tris su švietimu susijusius kultūrinius pokyčius visuomenėje:

  • didėjantį poreikį kurti naujas žinias;
  • stiprėjantį abstrakčios realybės dominavimą;
  • neišvengiamumą spręsti sudėtingas problemas.

Šioms problemoms spręsti XXI amžiaus įgūdžiai niekuo negali padėti. Net ir kūrybiškumas. Tol, kol jis suprantamas atsietai nuo vertę turinčių idėjų kūrybos. Naujų žinių kūryba apima žymiai daugiau už ekonomikos sferą. Sunkiausios visuomenę slegiančios problemos savo prigimtimi nėra ekonominės. Kiekviena nauja krizė reikalauja visiškai naujo esamos padėties supratimo ir paaiškinimo. Anksčiau to nebuvo ir vis dar taip nėra visuomenėse, kuriose dominuoja tradicija. Moderniose visuomenėse yra tik kelios sritys, turinčios adekvatų žinių lygį.

Švietimas yra ta sritis, kuri turėtų padėti suvokti naujų žinių kūrybos poreikį. Žinių kūrybos įgūdžiai ugdomi keliant klausimą: ,,Kokia šios idėjos nauda?“ Galvoje turima ne ekonominė nauda, bet reiškinio ar daikto supratimo nauda.  Kai kurios idėjos tapo naudingos žmonijos istorijoje paaiškindamos tai, kas anksčiau buvo nesuprantama. Gyvūnų evoliucijos idėjos nauda yra paprasčiausias pavyzdys. Net jei tik mažuma baigusių mokyklas savo gyvenimą paskirs naujų žinių kūrybai, ,,žinių kūrybos raštingumas“ yra ne mažiau svarbus už skaitmeninį, finansinį ir kitus mūsų programose numatomus ugdyti raštingumus. Netikrų žinių ir propagandos identifikavimo problemos sprendimas būtų vienu iš tokio raštingumo taikymų. 

Konkrečios realybės vaizdavimas abstrakcijomis ir kompiuterinė simuliacija tapo gyvenimo kasdienybe. Tačiau abstraktūs objektai ir abstrakčių sąvokų struktūrų nagrinėjimas švietime vis dar traktuojamas kaip ,,bereikalingas formalizmas“. Mokyklinės matematikos turinio orientavimas į kasdieninius taikymus yra tipiškas to pavyzdys. Nors abstrakcija ir loginis samprotavimas yra matematikos esmė, ji neretai tapatinama su skaičiavimu, o šį darbą geriausiai atlieka kompiuteriai. Išvados akivaizdžios.

Paviršutiniškas ir atsainus požiūris į žinias ministerijos parengtose ugdymo programų atnaujinimo gairėse atsispindi kai kurių mokomų dalykų integravimu į bendras sritis. Ignoruojama tai, kad kiekvienas dalykas tas pačias problemas sprendžia naudodamas skirtingus mąstymo būdus. Norint atskleisti specifinio mąstymo subtilybes, reikalingos gilios mokytojų dalyko žinios. Tuo tarpu mūsų mokytojų rengimo sistema orientuojama rengti mokytojus galinčius mokyti kelis dalykus ir neskatinama gilaus mokomo dalyko pažinimo. 

Ugdymo turinys ne tik yra mūsų švietimo sistemos silpniausia vieta. Užsiėmę logistinėmis problemomis švietime mes praleidžiame nuriedantį žinių kūrybos kultūros puoselėjimo traukinį. Norėdami suspėti įšokti į šį traukinį ugdymo programas turėtume grįsti mąstymo ir žinių integravimu.

Komentaras LRT radijo laidai ,,Kultūros savaitė“

Plačiau komentaro tema:

 

  3 Responses to “Apie tikėjimą ir jo kainą mūsų švietime”

  1. Gal nelabai pataikysiu į įrašo temą, bet labai norėjau peržiūrėti jūsų LMMA konferencijos skaidres. Tik problema, kad šitame įraše http://mif.vu.lt/lmma/?p=1911 įdėta neaktyvi nuoroda į jūsų skaidres.

  2. Atsiverskite šios svetainės skyrelį ,,Apie”. Ten rasite tas skaidres.

Leave a Reply to Matematikas Cancel reply

(required)

(required)

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>