Matematikų elgesio kodeksas

Šiame įraše atpasakoju tai, ką kalbėjau š.m. lapkričio 8 d. MRU Akademinės etikos centro organizuotame seminare ,,Etikos kodeksai Lietuvos aukštosiose mokyklose“. Seminaro programa yra čia. O kalbėjau apie Europos matematikų draugijos rengiamą elgesio kodeksą ir apie savo požiūrį į šio kodekso galimą (be)prasmingumą Lietuvoje.

2010 m. Europos matematikų draugija (EMD) įsteigė Etikos komitetą ir įpareigojo jį paruošti Elgesio kodeksą (angl. Code of Practice). Šio kodekso pirmasis variantas paskelbtas 2012 m. balandžio mėn. ir aptartas EMD Tarybos susitikime Krokuvoje 2012 m. liepos mėn. Kodekso galutinio varianto patvirtinimo kol kas nėra. EMD Etikos komiteto internetinis adresas yra  čia.

Steigimo metu nuspręsta, kad Etikos komiteto veiklos sritimi bus vengtinas elgesys matematikos publikacijose. Tokiu elgesiu vadinamas plagijavimas, dvigubas publikavimas, neadekvatus citavimas, išpūstas savicitavimas, nesąžiningas recenzavimas ir kiti profesinio kodekso pažeidimai. Etikos komiteto uždaviniai:

• kodekso pagalba padėti suprasti, koks elgesys yra vengtinas;
• skatinti redakcijas ir leidėjus sąžiningai reaguoti į galimai vengtiną elgesį;
• sukurti mechanizmą įgalinantį mokslininkus kreiptis į komitetą pagalbos nagrinėjant vengtiną elgesį.

Trumpai apie patį kodeksą pagal jo 2012 m. balandžio 16 d. versiją. Kodeksą sudaro keturios dalys: autorių pareigos, redaktorių ir leidėjų pareigos, recenzentų pareigos, bibliometrinių duomenų naudotojų pareigos. Šiose dalyse aiškinami vengtino elgesio tipai, kuriuos trumpai apibūdinsime.

Autorių pareigos: deramas kitų autorių indėlio pripažinimas, su atitinkamomis bibliografinėmis nuorodomis; reikšmingo indėlio į publikuotą darbą reikalavimas iš kiekvieno bendraautoriaus; negalimas to paties darbo pristatymas keletui publikacijų; verstame darbe turi būti nuoroda į originalo šaltinį; negalimas naujų rezultatų viešinimas neturint pilno pagrindimo.

Redaktorių ir leidėjų pareigos: žurnalai turi paruošti etiško elgesio standartus ir juos viešinti;  patys redaktoriai privalo laikytis aukštų etiško elgesio taisyklių bendraujant su autoriais, vertinant jų darbus ir naudojantis savo pareigomis; prastai parašyto ir netaisyto rankraščio publikavimas yra etikos pažeidimas; redaktoriai turi perduoti autoriams konstruktyvias recenzentų pastabas ir laikytis konfidencialumo, kai tai yra būtina; rekomenduojama skelbti apie paaiškėjusias reikšmingas klaidas jau publikuotame straipsnyje; paaiškėjus, kad publikuotas darbas buvo plagiatas, rekomenduoti autoriams atsiimti darbą, o nereaguojant į rekomendaciją patiems paskelbti žinomas plagiato aplinkybes; žurnalai neturėtų skelbti redaktoriais ar jų padėjėjais asmenų be jų sutikimo ir laiku pataisyti sąrašą tokiam asmeniui atsisakius bendradarbiauti.

Recenzentų pareigos: teigti tik atsakingas ir objektyvias rekomendacijas dėl vertinamų darbų, stengtis rasti klaidas; įvertinti darbo reikšmingumą, naujumą ir dėstymo aiškumą, pranešant šiuos vertinimus redaktoriui; esant galimam interesų konfliktui pranešti redaktoriui ir elgtis su redaktoriaus pritarimu; sutikus recenzuoti, rezultatus pateikti laiku, atsižvelgiant į rankraščio dydį ir redaktoriaus prašymus; nenaudoti recenzavimo metu gautą informaciją; esant įtarimams apie galimą plagiatą recenzuojamame rankraštyje, pranešti apie tai redaktoriui.

Bibliometrinių duomenų naudotojų pareigos: Etikos komitetas mano, kad formalus bibliometrinių ir kitų panašių rodiklių naudojimas, vertinant matematinio tyrimo kokybę ir atskirų asmenų ar jų grupių darbą, kelia rimtą pavojų; tik bibliometriniais duomenimis grindžiamas institucijų ar komitetų sprendimas vertinant asmenis yra neatsakingas; manipuliavimas cituojama literatūra, siekiant įtakoti bibliometrinius duomenis, žurnalų cituojamumo indeksą ar citavimų skaičių, yra vengtinas (angl. unethical); nebūtinas (netinkamas) savęs citavimas, savo kolegų citavimas ir suinteresuoto žurnalo straipsnių citavimas yra vengtinas (angl. unethical);  nepatikimų, nepilnų ar tendencingų bibliometrinių duomenų  naudojimas savo žurnalo reklamos sumetimais yra leidėjų vengtinas elgesys (angl. misconduct).

Tai buvo trumpas EMD rengiamo Elgesio kodekso apibūdinimas. Kaip jau minėta, vienas iš EMD Etikos komiteto tikslų yra praktinio šio kodekso įgyvendinimo mechanizmo sukūrimas. Tikiuosi, kad juo galės naudotis Europos šalių matematikų bendruomenių nariai, tame tarpe ir Lietuvos matematikai. Nors ir sunku tai įsivaizduoti. Asmeninė patirtis kužda, kad dideliai daliai mūsų mokslininkų, įskaitant ir matematikų, yra būdinga elgtis ne visai taip, kaip aprašyta šiame EMD Elgesio kodekse. Tai galėtų patvirtinti ar paneigti mokslininkų bendruomenės apklausos, bet kol kas neturiu nuorodų į tokių apklausų rezultatus.

Tačiau bibliometrinių duomenų naudotojų pareigos Lietuvoje tiesiog negali būti vykdomos, nes bibliometriniai duomenys yra naudojami ir institucijoms ir atskiriems mokslininkams vertinti. Tokie institucijų vertinimai vykdomi remiantis vyriausybės patvirtintais dokumentais.  Mokslo politika netiesiogiai skatina ir atskirų mokslininkų vertinimą remiantis bibliometriniais duomenimis. Apie tai kalbėjau ir rašiau ne kartą (žr. mano straipsnius čia). Pavyzdžiui, savo pranešime [Mokslas, etika ir politika. LMS konferencija,  2011 m. gruodžio 10 d.] bandžiau pagrįsti tezę:

mokslo sistemos kokybę lemia ne mokslo rezultatų kokybė (suteikiant jai kokią nors prasmę), o mokslinės veiklos kokybė, kurią labiausiai įtakoja etiško elgesio supratimas ir jo laikymasis.

Kitaip kalbant, vertinti reikia ne mokslininkų rezultatus, bet tai, kaip jie yra gaunami. Nėra visuotinai priimtos mokslo rezultatų kokybės sampratos, o objektyvus rezultatų vertinimas yra praktiškai neįmanomas. Kai rezultatai vertinami naudojant bibliometrinius rodiklius ir tai siejama su mokslo finansavimu, toks vertinimas anksčiau ar vėliau tampa žalingu. Kitas svarbus momentas yra tas, kad etiško elgesio supratimas priklauso nuo akademinės bendruomenės kultūros ir gali skirtis, priklausomai net nuo mokslinio tyrimo objekto. Skirtingos mokslo šakos gali turėti skirting požiūrį į tuos pačius dalykus. Minėtame savo pranešime LMS konferencijoje aptariau skirtumus tarp matematikos ir teorinės fizikos. Vieną iš skirtumų atspindėjo skirtingos rezultatų publikavimo tradicijos ir bibliometrinių rodiklių naudojimas vertinant mokslo rezultatus.

Kokia galėtų būti tolimesnė mokslo politikos kaita, siekiant pakeisti esamą padėtį Lietuvos mokslo bendruomenėje? Nepakanka atsisakyti dabartinės žalingos politikos. Būtina kurti tokią sistemą, kurioje mokslininkas būtų skatinamas elgtis sąžiningai. Sistema turėtų pradėti veikti nuo vidurinės mokyklos, supažindinant vaikus su sąžiningo elgesio pavyzdžiais.