Lie 062014
 

Matematikos brandos egzamino rezultatai jau žinomi. D. Dzindzalietos kabinėjimasis taip pat įvertintas

Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos narys, 28 metus būsimuosius matematikos mokytojus rengiantis docentas E. Mazėtis laikosi kitokios [negu Dzindzalieta] pozicijos. „Visuomet pateiktoje užduotyje galima rasti prie ko prikibti ir visuomet galima kažką padaryti geriau negu buvo. Lietuvos matematikų draugijos grupė analizavo pateiktus priekaištus. Didžiosios darbo grupės dalies nuomonė tokia, kad iš esmės egzamino užduotys ir pagal savo turinį, temą, sunkumą yra tinkamos, pagal tai, kaip jos pateiktos, taip pat nėra kažkokios blogos. Visi daugiau linkstame į tai, kad užduotys buvo tinkamos. Grubių klaidų tikrai nėra“, – užtikrino E. Mazėtis.

Galima pridurti, kad kai kurie matematikų grupės nariai užduotis vertina labai gerai (9).  

Pernai taip pat buvo viešai pasisakyta apie matematikos brandos užduotis. Tada apie jas rašė, matyt geriausiai šią sritį išmanantis, buvęs Nacionalinio egzaminų centro vadovas, o dabar nepriklausomas švietimo ekspertas Algirdas Zabulionis. Šiais metais, iš gyvenimo pasitraukus savaitraščiui DIALOGAS, nėra kam paklausti A. Zabulionio nuomonės. Galiu spėti, ką apie šių metų matematikos brandos egzaminą pasakytų A. Zabulionis.  Matyt tą patį, ką ir anksčiau: Iki šiol nėra brandos egzaminų sistemos, o apie atskiras technines klaidas nėra prasmės diskutuoti.  

 Apie savo nuomone rašiau birželio 16 dienos įraše. Noriu ją šiek tiek papildyti. D. Dzindzalietos nurodytas klaidas egzamino užduočių formulavime vertinu kaip nerūpestingą samprotavimą (angl. sloppy thinking). Tiksliau reikėtų sakyti nerūpestingą samprotavimo raišką, nes užduoties formulavimas tik atspindi samprotavimo (ne)rūpestingumą. Matematikos užduočių kontekste, samprotavimas yra nerūpestingas, kai nesirūpinama  teiginių vienareikšmiškumu, ar tiksliu matematikos sąvokų naudojimu. 

Kai kurių matematikų nuomone, mokyklinėje matematikoje nėra prasmės siekti rūpestingo samprotavimo. To galima reikalauti tik iš tų, kurie studijuoja matematiką universitete. Norint pasmerkti rūpestingą samprotavimą, dažnai naudojama frazė ,,akademinis mokymas”.  Mano nuomone, rūpestingo samprotavimo reikia siekti palaipsniui nuo pirmųjų klasių. Po 12 metų taisyti ką nors jau susiformavusiame samprotavimo stiliuje yra nepaprastai sunku ir dažnai beviltiškai pavėluota.  Tai viena. Antra, niekaip negaliu sutikti, kad rūpestingas samprotavimas reikalingas tik matematikams. Rūpestingas samprotavimas yra būtinas  samprotavimų loginiam tikslumui. Abu jie yra  pageidautini eiliniam piliečiui ir būtini daugelio profesijų žmonėms. Ne tik būsimiems mokslininkams, bet ir būsimiems politikams. Dažnai net nesuprantama, ką reiškia rūpestingas samprotavimas. 

Dar dažniau nesutariama konkrečiais atvejais, koks samprotavimas laikytinas (ne)rūpestingu.  Pavyzdžiui, D. Dzindzalieta paminėjo vienoje užduotyje naudojant frazę ,,kritinių taškų suma”. Vienam matematikui tai buvo vienintelė problema formuluojant užduotis, o kitas matematikas nematė jokios problemos kaip tik šiuo atveju. Tai rodo rūpestingo samprotavimo problemos sudėtingumą ir vertinimų subjektyvumą. 

Kai kas sako, kad vaikai neturės jokiu problemų susidūrę su D. Dzindzalietos nurodytomis klaidomis. Jie panašiai buvo mokomi ištisus 12 metų ir supranta, ko iš jų norima pasakius vieną ar kitą frazę. Čia panašu į išugdomą Pavlovo refleksą. Nebūtina suprasti kodėl, pakanka įsiminti frazės naudojimo aplinkybes. NEC ir ŠMM atstovai reikalauja patvirtinti arba paneigti, kad nurodytos klaidos turėjo įtakos egzamino rezultatui. Jie teigia, kad mokiniai nesiskundė, todėl viskas gerai.       

Galima ir toliau būtų smulkmeniškai ir pedantiškai svarstyti įvairias nuomones. Bet kaip A. Zabulionis sakytų, tai tik atskiros techninės klaidos. Aš sutinku su juo, kad mums geriau reikia svarstyti ir apsispręsti dėl brandos egzamino tikslų (branda, stojamasis, finansavimas). Antra, mums taip pat gerokai padėtų tokios techninės priemonės, kurios leistų moksleiviams patiems pamatyti vertinimus ir spėti apeliuoti dėl neaiškių vietų. Trečia, naudoti testų teorijos priemones vertinant užduočių sunkumą. 

Mes turime daugybę rimtų matematinio ugdymo problemų, kurių nenoriu pradėti vardinti čia. Aptariamas atvejis man parodė dar vienos problemos rimtumą. Būtent, matematikų bendruomenė nesidomi matematiniu ugdymu. Nenuostabu, kad tokiomis aplinkybėmis ŠMM gali kaip nori manipuliuoti mūsų nuomonėmis, siekdami parodyti, kad mūsų ugdymo sistema iš esmės gera, tik reikia nedidelių patobulinimų.

Vakar, vasario 5 dieną, radijo laidoje skirtoje kultūrai istorikas Nerijus Šepetys pristatė savo komentarą. Jis klausė, ko dabar labiausiai reikia Lietuvai. Pats ir pasiūlė atsakymą – mąstymo. Jis kalbėjo apie mąstymą istorijos kontekste. Bet ne mažesnę reikšmę mąstymo ugdymui turi matematinis ugdymas. Iki šiol, matematika buvo efektyviausia priemonė ugdant loginį mąstymą. Dabar loginis mąstymas matematikoje yra tik deklaracija. 

 

 

 Leave a Reply

(required)

(required)

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>