Šį rudenį paaiškėjo, kad tarptautinė ekspertų komanda neigiamai įvertino Edukologijos universiteto studijų programą Matematikos ir informatikos mokymas. Studijų kokybės vertinimo centras nesutiko su ekspertų išvadomis. Tad galutinis vertinimas dar neaiškus, jis gali keistis. Koks jis bebūtų, pradinio vertinimo argumentai yra svarbūs. Kiekvienas studijų programos vertinimas skirtas studijų tobulinimui ir visuomenės informavimui apie studijų kokybę. Neigiamas vertinimas turėtų būti ypač rimtai ir viešai analizuojamas, o ne tik pateisinamas.
Kas nepatiko užsienio ekspertams? Svarbiausia tai, kad dvi skirtingos studijų programos, šiuo atveju matematikos ir informatikos, sujungtos į vieną. Todėl programa iš principo negali iki galo įgyvendinti jai keliamų tikslų. Taip savo išvadose rašo ekspertai. Jie priduria, kad problemų šaltinis yra nepakankamai apsvarstyta švietimo įstatymų bazė.
Dėl skirtingų programų sujungimo kenčia studijų turinys. Toliau teigia ekspertai. Pavyzdžiui, geometrijos studijos nėra gana gilios. Būsimiems mokytojams nėra prieinamos tos geometrijos žinios, kurių nėra mokyklos programose. Nes studentai mokomi iš mokyklinių vadovėlių. Todėl matematikos mokytojai neturi galimybės tobulinti abstraktaus mąstymo gebėjimus ir jie nėra supažindinami su matematikos filosofija, bei matematikos idėjų istorija.
Programos poreikių analizėje tvirtinama, kad kaimo vietovėse trūksta mokytojų. Dėl to skirtingos programos jungiamos į vieną. Tuo tarp programą vertinančių ekspertų teigimu, toks problemos sprendimas nėra tinkamas. Jų klausiami studentai prisipažino, kad nesiruošia mokytojauti kaime. Kita vertus, ne vienos Vilniaus gimnazijos direktorius jau dabar matematikos mokytojų trūkumą laiko vos ne sunkiausia problema. Dėl to, kad trūksta gero matematikos mokytojo, Vilniaus licėjaus direktorius svarsto kada stabdyti naujų mokinių priėmimą.
Kaip atsitiko, kad matematikos mokytojus rengiame netinkamai? Klausimas svarbus, nes mokyklinė matematika, kartu su gimtąja kalba, yra valstybės švietimo stulpai. Be to, sudvejintų ar kitaip supaprastintų studijų programų Lietuvoje yra ne viena. Nepripažįstant užsienio ekspertų neigiamo vertinimo, galbūt tikimasi išvengti nepageidaujamo precedento. Tačiau neigiamas studijų programos vertinimas yra gilesnis mūsų švietimo problemų simptomas. Mes negalėsime tikėtis gerų švietimo rezultatų, jei blogus rezultatus bandysime pakišti po kilimu.
Seniai pastebėta, kad nesirūpinant mokytojų kvalifikacija ir esant dideliam besimokančiųjų skaičiui matematikos mokymo lygis yra žemas. Ilgą laiką matematikos mokymo kokybės problema buvo sprendžiama ją darant prieinama tik visuomenės elitui. Toks sprendimas buvo veiksmingas tol, kol nebuvo judėjimo tarp valstybių laisvės. Be to, matematikos mokymas Europoje ir už jos ribų buvo daugiau ar mažiau vienodas.
Padėtis reikšmingai pasikeitė praeito šimtmečio šeštame dešimtmetyje kai sovietai į kosmosą pakėlė palydovą – Sputnik. Nuo tada besirūpinantys matematikos mokymu pasidalino į dvi stovyklas: Rytų ir Vakarų. Pagrindiniu Rytų stovyklos atstovu pripažįstama Rusija, o Vakarų – Jungtinės Amerikos Valstijos. Šio pasidalinimo geografijai įtakos turėjo dabartinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtrosorganizacijos pirmtakė. Vakarų stovyklai priklauso valstybės – dabartinės šios organizacijos narės. Rytų stovyklai priklausė buvusios Sovietų sąjungos narės. Okupuotoji Lietuva taip pat priklausė Rytų stovyklai. Lietuvai susigrąžinus nepriklausomybę, ji netapo Vakarų stovyklos dalimi SAVAIME. Čia, matyt, ir slypi mūsų švietimo sistemos problemų šaltinis.
Kuo gi skiriasi Rytų ir Vakarų stovyklos? Abi stovyklos laikui bėgant keitėsi. Tam kitimui įtakos turėjo šaltasis karas, bei politinės ir ekonominės varžybos. Vakarų stovyklai būdingas mados dominavimas švietimo sistemoje. Tam įtakos turėjo tai, kad švietimo reformose aktyviai dalyvavo žiniasklaida ir visuomenė. Švietimo madoms būdingas kintamumas. Jos formuluojamos lozungais, pavyzdžiui, ,,naujoji matematika“, ,,atgal prie pagrindų“, ,,problemų sprendimas“, ,,matematikos standartai“ ir panašiai. Šie lozungai menkai atspindėjo tai, kas vyko jų vardu. Norint adekvačiai vertinti madas reikalingas gilus matematikos ir švietimo idėjų išmanymas. Šios priežastys lėmė tai, kad mes tik aklai nukopijavome kai kuriuos mums patikusius Vakarų stovyklos elementus ir likome prie suskilusios geldos.
Rytų stovyklos, o konkrečiau Rusijos mokyklinė matematika, pradžioje pasižymėjo didesniu pastovumu. Ji sugebėjo išsaugoti struktūrą mokyklinėje matematikoje ir nuoseklesnį mokytojų rengimą. Sovietų sąjungoje 1967 metais, A.N. Kolmogorovo vadovaujamas matematikos reformų komitetas atsisakė Vakarų stovykloje vykdomų skubotų reformų. Pavyzdžiui, geometrija išliko svarbi sovietinės mokyklinės matematikos disciplina. Tuo tarpu Vakarų stovykla euklidinės geometrijos atsisakė. Prancūzo J. Dieudonne siūlymu geometrija buvo jungiama su algebra, o visas matematikos mokymas grindžiamas aksiomomis.
Panašiai Rytų ir Vakarų stovyklos atrodė prieš kelias dešimtis metų. Dabar padėtis radikaliai keičiasi. Pastaruosius 15 metų amerikiečiai nuosekliai rengia matematikos ir su juo suderintą anglų kalbos mokymo turinį, rūpindamiesi atitinkamu mokytojų rengimu ir vadovėlių rašymu. Tačiau mūsų švietimo specialistų šis procesas jau nedomina. Paskutinius keliolika metų mes esame įnikę į aukštojo mokslo tinklo optimizavimo programą. Toliau prastindami mokymo turinį ir mokytojų rengimą, gilumines švietimo problemas konservuojame ateičiai.
Deja, globalaus pasaulio keliamos problemos nėra vienintelės. Mums koją kiša ir vaikiškos problemos. Komentaro pradžioje minėtose ekspertų išvadose yra įvertintos ir anglų kalbos studijos. Teigiama, kad aptariamoje Edukologijos universiteto studijų programoje nėra profesionalaus lygmens anglų kalbos kurso. Patvirtindami tai, šio universiteto studentai sako esą nepatenkinti savo anglų kalbos žiniomis. Tai nėra atsitiktinumas mūsų švietimo sistemoje. Ne anglų kalbos dalykų mokytojai skundžiasi, kad jų kvalifikacijai skiriami pinigai negali būti naudojami užsienio kalbų mokymosi kursams. Tačiau pynimas iš vytelių ir važiavimas į Lenkiją apsipirkti yra mokytojo kvalifikacijos kėlimas. Teisingai sakoma, kad kvailį ir bažnyčioje muša. Tad neturėtume stebėtis, kad pasiklydome tarp Rytų ir Vakarų.
Komentaras LRT radijo laidai ,,Kultūros savaitė“
Sveiki,
kažkur Jūs minėjote, kad ŠMM iniciatyva atsisakoma (ar jau atsisakyta) loginio samprotavimo ugdymo matematikos pamokose “kaip bereikalingo formalizmo”.
Prieš kurį laiką skaičiau autobiografinę C.S. Lewis, britų rašytojo, anglų literatūros profesoriaus ir teologo, autobiografinę knygą. Įstrigo jo žodžiai, kad nors jo geometrijos mokytojas ir buvo piktas, tačiau geometrijos pagalba išugdė loginį mąstymą.
Įdomu, ar humanitarai (ir ne tik) taip tebemąsto (LIetuvoje, JAV, Europoje…)
Bijau, ką nors sakyti tiesiog iš lubų. Negirdėjau, kad būtume darę kokius nors visuomenės nuomonės tyrimus apie žmonių požūrį į loginį mąstymą. Mano įtarimas, kad mūsų visuomenėje loginis mąstymas nėra vertinamas teigiamai.