Nov 012015
 

Šią savaitę mano monotoniško gyvenimo tėkmę sudrumstė trys labai įdomios patirtys. Visos jos susijusios su mokykline matematika. Pirmadienį ilgokai kalbėjausi su Pakruojo matematikos mokytojais. Ketvirtadienį stebėjau Vilijos Targamadzės organizuotą edukologų seminarą skirtą valstybinio brandos egzamino aptarimui. Vakar, šeštadienį, ant mano sienos facebook’e netikėtai įsiplieskė diskusija dėl matematikos užduoties vertinimo; ne tokia maža žmonių dalis neigiamą mokytojo vertinimą, savo ruoštu, vertina neigiamai.  Šios patirtys svarbios pirmiausia man pačiam, mano supratimui apie mokyklinės matematikos problemas.

Su Pakruojo matematikos mokytojais kalbėjau apie tai, kaip galima apibūdinti trupmenas ir jų savybes laikantis samprotavimų loginio tikslumo. Man norisi padėti mokytojams giliau suprasti elementariosios matematikos pagrindus. Tokios galimybės jie neturėjo, kai buvo ruošiami matematikos mokytojais.  Svarbu, kad mokytojas jaustųsi tvirtai galėdamas atsakyti į klausimą ,,Kodėl?”. Dar geriau būtų, jei jis turėtų galimybę rinktis tarp skirtingų aiškinimo būdu. Matematikos mokymo kokybė priklauso nuo to, kiek giliai mokytojas išmano tai, ką aiškina. Tradiciškai manoma, kad supažindinus būsimą mokytoją su aukštąja matematika, jis savaime sugebės perprasti ir elementariąją matematiką. Tai mitas.  

Man taip pat buvo svarbu išgirsti, kad mokytojai nepatenkinti tuo, kaip jie priversti mokyti matematikos: bėgti per temas, ruošti mokinius egzaminams, neturėti laiko skirti daugiau dėmesio mokinių klaidoms aiškinti ir t.t.  Tai problemos, kurių matyt greitu laiku nepavyks išspręsti. Mokytojai turi dar didesnių problemų už matematikos mokymo kokybę.  

Tai, kad (matematikos) mokymo turinio problemos nėra aktualios parodė ir edukologų seminaras ketvirtadienį. Jame pagrindinį pranešimą padarė Aleksandras Targamadzė pasidalindamas savo ilgamete patirtimi atliekant egzaminų ir testų rezultatų tyrimus. Jis siūlo palaipsniui keisti VBE egzaminais už kiekvieną praeitą dalyką, juos laikant iš karto ir nuo 8-tos klasės. Galiausiai A. Targamadzė pasiūlė diskusiją tema: Kaip įdiegti Lietuvoje Suomijos švietimo sistemą? Tačiau diskusija pakrypo kita linkme. Diskusijoje buvo svarstoma ar švietimas yra tyrimais reguliuojama inžinerinė sistema, ar švietimas yra kultūros dalis, kurioje svarbiausias vaidmuo tenka mokytojui.  Be abejonės, tai esminis klausimas. Tik kodėl apie tokius dalykus diskutuojame dabar, būdami nepriklausomais jau 25 metus. Tik mokytoja Jūratė Litvinaitė paminėjo (istorijos) mokymo turinio skurdumą.

Seminaro diskusijoje nuliūdino kai kurių edukologų požiūris, kad mūsų švietimo sistema yra santykinai patenkinama, ,,viskas vystosi natūraliai, kaip ir turi būti”.  Mes nesame patys blogiausi, kitos šalys taip pat turi panašių problemų.  Pagrindine problema laikoma politikų reformos, kurias jie reguliariai organizuoja atsižvelgdami į savo ideologines ar kitokias nuostatas. Taip, tokia yra realybė, bet edukologai galėtų perimti iniciatyvą į savo rankas. Jei edukologai mano, kad viskas vyksta natūraliai, tai politikams toks vertimas tinka ir jie toliau ,,reformuoja” savo nuožiūra. Kas dėl mokymo turinio, tai ŠMM šį reikalą paliko organizuotis tiems, kam šis turinys netinka.

Na, o mokyklinės matematikos turinys yra labai karštų diskusijų objektu daugelyje pasaulio šalių. Šį kartą jaunųjų amerikiečių tėvams nepatiko moksleivio atliktos matematikos užduoties mokytojo neigiamas įvertinimas. Apie tai rašoma čia ir daugelyje kitų vietų internete.  Šiame tekste aiškinama, kodėl užduoties sprendimas (5+5+5 yra ekvivalentus 3×5) mokytojo įvertintas klaidingu. Nemažas nepritarimas tokiam mokytojo vertinimui buvo išreikštas ir ant mano sienos FB. Gali būti, kad mano komentaras tapo papildomu akstinu nepasitenkinimui. 

Aptariamo vertinimo nesupratimo priežastimi greičiausiai yra amerikiečių bandymas keisti mokyklinės matematikos turinį siekiant didesnį dėmesį sutelkti matematikos sąvokų ir algoritmų pagrįstumo aiškinimui (daugiau apie tai yra čia).  Kaip ten bebūtų, labai panašų nesupratimą aš matau ir šiame tinklaraštyje mano propaguojamam mokyklinės matematikos problemų vertinimui. 

 Tokiomis sąlygomis sunku tikėtis, kad judėjimas pasroviui mokant matematikos keistųsi savaime (natūraliai). Tačiau entuziastams veiklos galimybių yra begalės. Jei bandyti kažką daryti organizuotai, tai, mano nuomone, yra dvi aiškios tarpusavyje susijusios veiklos kryptys. Viena, siaurinti ir gilinti mokyklinės matematikos ugdymo programą. Antra, padėti mokytojams pažinti elementariosios matematikos pagrindus. Veiklos šiomis kryptimis gali duoti rezultatų tik atliekamos kartu. 

 Leave a Reply

(required)

(required)

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>