Rgs 032022
 
Santrauka. Reaguodami į atnaujinamos matematikos programos projekto neigiamą recenziją ir į prastus matematikos VBE22 rezultatus, vertiname matematikos mokymo Lietuvoje situaciją. Tarp dabartinę situaciją formavusių švietimo reformos idėjų išskiriame tas, kurios įtakojo matematikos mokymo turinio kaitą. Aptariame tikslus, kuriuos kėlėme mokyklinės matematikos mokymui iki šiol, amerikiečių matematikos mokytojų nacionalinės tarybos viziją kaip galimą siekiamybę ir žinių sociologų Skaityti toliau [...]
Sau 032021
 
Šiame įraše komentuojamas pradinio ir pagrindinio ugdymo matematikos bendrosios programos projektas, paskelbtas 2020-12-14. Mano nuomone, programoje yra trys svarbūs dalykai. Pirma, formuluojamas programos tikslas – ugdyti matematinį raštingumą, atitinka faktinį programos mokymosi turinį.  Antra, lyginant su ankstesniais atnaujinamos programos projektais, dabartinio programos projekto mokymosi turinyje yra keletas sakinių galinčių paskatinti matematinio samprotavimo ugdymą. Trečia, Skaityti toliau [...]
Lie 262020
 
Orientacija į kompetencijų plėtotę yra ugdymo programų reformos kryptis (angl. „competence-based“ approaches to teaching and learning or just competency-based education). Tokios reformos prasidėjo maždaug nuo 1990-ųjų daugelyje pasaulio šalių. Jų turinys skirtingose šalyse nebuvo vienodas.  Tokiomis reformomis bandyta atsisakyti orientuoti ugdymą į žinių perdavimą, kuris tapatinamas su žinių atsiminimu ir jų taikymu be supratimo. Vietoje to siekiama dalykų programas ,,integruoti“ Skaityti toliau [...]
Grd 082018
 
Mokytojų streikas rodo, kad ministerijos vykdoma reforma mokyklose sukėlė krizę. Bet mokytojų pasipriešinimas neteisybei įkvepia. Šis komentaras apie kitą švietimo sistemos problemą. Jos sprendimo perspektyvos kol kas neįkvepia. Kalbu apie neseniai prasidėjusį, bet dabar sustojusį visų dalykų mokymo programų atnaujinimą. Mokyklinio dalyko mokymo programa yra trumpas aprašymas temų, kurias turėtų mokinys įsisavinti per 12 mokykloje praleistų metų. Tačiau tai, kas surašyta Skaityti toliau [...]
Spa 072017
 
Švietimo ir studijų kokybė yra atitiktis keliamiems tikslams. Mūsų švietimo tikslais yra pasiruošimas tarptautiniams ir vietiniams mokinių pasiekimų tyrimams bei reitingai. Tad, kad ir kaip verstis per galvą, jei tikslas minimalus, tai ir kokybė ne ką aukštesnė. Bet ar suprantame ką daryti kitaip? Mokyklinė matematika yra ta sritis, kurioje šis klausimas yra sudėtingiausias. Šioje srityje nepakanka, kad problemos sprendimą žinotų keli specialistai. Matematikos mokymas gali Skaityti toliau [...]
Kov 192017
 
Mūsų mokyklinės matematikos silpnoji vieta yra jos mokymas be supratimo. Matematikos mokymą tiriantys mokslininkai matematikos žinias ir jų kokybę klasifikuoja naudodami bent tris kategorijas: faktinės, procedūrinės ir sąvokinės žinios. Sąvokinių žinių kategorija reiškia procedūrų prasmės supratimą. Pavyzdžiui, neigiamųjų skaičių dauginimo taisyklės naudojimas nėra tas pats, kas supratimas kodėl neigiamųjų skaičių sandauga yra teigiamas skaičius. Mūsų mokyklinė Skaityti toliau [...]
Rgp 312016
 
  Šiais laikais įprasta manyti, kad matematikos žinios yra labai svarbios. Išreikštos per bendrasias kometencijas, šios žinios siejamos su pagrindiniais visuomenės tikslais. Vienintelis matematikos žinių įgyjimo būdas yra ilgai trunkantis, nuoseklus matematikos sąvokų aiškinimasis. Tačiau dabartinis matematinis ugdymas  negarantuoja, kad dauguma mokinių tas žinias sėkmingai įsisavina. Priešingai, daugumai mokinių matematika yra nuobodi ir atrodo visiškai nereikalinga. Skaityti toliau [...]
Geg 302015
 
Gegužės 25 dieną LR Seime dariau pranešimą pavadinimu ,,Matematika ir matematinis raštingumas: tarp realybės ir galimybės“. Čia yra to pranešimo atpasakojimas, o čia yra pranešimo video įrašas (prasideda nuo 1:40:15). Pradėsiu paaiškindamas kokia prasme  naudoju frazę ,,matematinis raštingumas“. Matematinis raštingumas – gebėjimas atlikti matematinio ugdymo turinyje numatytas priemones  nebūtinai suprantant jų prasmės. Matemtinis raštingumas yra viena iš tų Skaityti toliau [...]
Vas 272015
 
Šį tekstą paruošiau ruošdamasis diskusijai su VU edukologais, kuri įvyko vakar, vasario 26 dieną. Įrašo gale yra keletas minčių atsiradusių jau po diskusijos.   Mokyklinė matematika Lietuvoje, kaip ir kitos mokyklinės disciplinos, yra daugelio žmonių ir institucijų rūpesčio bei kritikos objektu. Tas rūpestis pasireiškia gana prieštaringais reikalavimais. Švietimo ir mokslo ministerija reikalavimus matematiniam ugdymui kopijuoja iš PISA siūlomos matematinio raštingumo Skaityti toliau [...]
Grd 052014
 
Tiek ŠMM dokumentuose, tiek viešose diskusijose matematinio ugdymo rezultatai vertinami remiantis mūsų šalies penkiolikamečių pasiekimais tarptautiniame PISA tyrime. Tai nėra blogai, bet absoliučiai nepakankama norint užčiuopti prastų rezultatų priežastis ir susidaryti pilnesnį vaizdą apie matematikos kaip kultūrinio reiškinio vietą visuomenėje. Šiame įraše, pasitelkdamas analogiją iš matematikos istorijos, teigiu, kad mūsų mokyklinė matematika, savo tikslų ir metodų Skaityti toliau [...]