Kov 192017
 
Mūsų mokyklinės matematikos silpnoji vieta yra jos mokymas be supratimo. Matematikos mokymą tiriantys mokslininkai matematikos žinias ir jų kokybę klasifikuoja naudodami bent tris kategorijas: faktinės, procedūrinės ir sąvokinės žinios. Sąvokinių žinių kategorija reiškia procedūrų prasmės supratimą. Pavyzdžiui, neigiamųjų skaičių dauginimo taisyklės naudojimas nėra tas pats, kas supratimas kodėl neigiamųjų skaičių sandauga yra teigiamas skaičius. Mūsų mokyklinė Skaityti toliau [...]
Spa 272015
 
Prieš kurį laiką Pakruojo Švietimos centras pasikvietė mane vesti seminarą matematikos mokytojams, kuris įvyko vakar. Aš pasiūliau seminarą skirti aritmetikos mokymo klausimams. Šia tema jau vedžiau seminarą gegužės mėnesį Vilniuje MTC.  Kodėl tiek daug dėmesio skiriu aritmetikai? Atrodytų, kad tai nėra pati sunkiausia mokyklinės matematikos dalis. Paprastai rūpinamasi, kaip suprantamiau paaiškinti analizės pagrindų ir algebros sąvokas. Mano nuomone, taip elgtis, reiškia Skaityti toliau [...]
Kov 102015
 
 Šiame įraše yra tekstas pranešimo, kurį šiandien dariau Ekonometrijos katedros seminare. Mokyklinės matematikos Lietuvoje dabartis: Atsisakyta ,,bereikalingo formalizmo” (loginio samprotavimo); Treniruojama spręsti tipinius uždavinius; Ruošiamasi PISA tyrimams; Ruošiamasi egzaminams; Nepadedame matematikos mokytojams giliai suprasti elementariąją matematiką; Neturime mokyklinės matematikos tyrimų tradicijų. Vasario 26 dieną susitikime su VU edukologais ir ŠMM bendrojo Skaityti toliau [...]
Vas 272015
 
Šį tekstą paruošiau ruošdamasis diskusijai su VU edukologais, kuri įvyko vakar, vasario 26 dieną. Įrašo gale yra keletas minčių atsiradusių jau po diskusijos.   Mokyklinė matematika Lietuvoje, kaip ir kitos mokyklinės disciplinos, yra daugelio žmonių ir institucijų rūpesčio bei kritikos objektu. Tas rūpestis pasireiškia gana prieštaringais reikalavimais. Švietimo ir mokslo ministerija reikalavimus matematiniam ugdymui kopijuoja iš PISA siūlomos matematinio raštingumo Skaityti toliau [...]
Grd 172014
 
Funkcijos grafiko liestinės sąvoka naudojama mokyklinėje matematikoje kai kalbama apie funkcijos išvestinę. Funkcijos išvestinė yra jos reikšmių ir argumentų skirtumo santykio riba. Dabartinėje mokyklinėje matematikoje riba paprastai nėra apibrėžiama, apsiribojama jos intuityviu aiškinimu. Siekiant didesnio aiškumo išvestinės apibrėžimas siejamas su ,,funkcijos kitimo greičio" interpretacija arba su funkcijos grafiko liestinės krypties koeficiento interpretacija. Momentinio Skaityti toliau [...]
Rgp 252012
 
Šiame įraše palyginame du straipsnius apie matematiką paskelbtus 1911 ir 2010 metais enciklopedijoje Britannica. Toks palyginimas išryškina svarbų pastarųjų kelių šimtmečių matematikos evoliucijos bruožą: jos atotrūkį nuo gamtos mokslų. Šį bruožą patikslinsime primindami A. Jaffe ir F. Quinn  1993 metais inicijuotą  diskusiją  (dėkoju RM už šios diskusijos priminimą). Mūsų nuomone, požiūrių kaitos palyginimas yra svarbus pirmas žingsnis bandant apibūdinti šiuolaikinę Skaityti toliau [...]
Lie 242012
 
New South Wales universiteto (Australija) profesorius Normanas Wildbergeris paruošė šimtus edukacinių matematikos video paskaitų ir patalpino jas You Tube. Daugumoje šių paskaitų jis kritikuoja tai, kaip yra dėstomos svarbios matematikos pagrindų temos vidurinėje mokykloje ir universitete.  Pavyzdžiui, jis kritikuoja nerūpestingą begalinių aibių egzistavimo postulavimą. Labai įdomus yra video, kurio pavadinimas "The decline of rigour in modern mathematics". Griežtumas Skaityti toliau [...]