Skirtingi požiūriai į mokyklinės matematikos mokymą ir mokytojų rengimą

 Mokyklinė matematika, Švietimas  No Responses »
Vas 182024
 
Santrauka. Įvertinsime atnaujintą matematikos programą, jos įgyvendinimo ypatumus ir matematikos mokytojų rengimą, bei jų kvalifikacijos klausimus. Aptarsime specialiąsias dalyko žinias, kurios yra būtinos kokybiškam matematikos mokymui, bet nėra suteikiamos studijuojant universitetinę matematiką ar pedagogikos studijų modulį. Požiūrių skirtumus iliustruosime trupmenos sąvokos pavyzdžiu. Galiausiai aptarsime ministerijos parengtą matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo planą Skaityti toliau [...]

Matematikos mokymo politikos gairių projektas

 Mokyklinė matematika, Švietimas  No Responses »
Rgs 032022
 
Santrauka. Reaguodami į atnaujinamos matematikos programos projekto neigiamą recenziją ir į prastus matematikos VBE22 rezultatus, vertiname matematikos mokymo Lietuvoje situaciją. Tarp dabartinę situaciją formavusių švietimo reformos idėjų išskiriame tas, kurios įtakojo matematikos mokymo turinio kaitą. Aptariame tikslus, kuriuos kėlėme mokyklinės matematikos mokymui iki šiol, amerikiečių matematikos mokytojų nacionalinės tarybos viziją kaip galimą siekiamybę ir žinių sociologų Skaityti toliau [...]

Matematikos VBE22 cunamio priežastys ir prognozės

 Mokyklinė matematika, Švietimas  No Responses »
Lie 092022
 
Š.m. liepos 7 d. ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė sustabdė planuotą matematikos VBE rezultatų skelbimą, leidžiama suprasti, kad egzamino neišlaikė apie 35% jį laikiusių, rezultatus numatyta skelbti liepos 12 d. Kadangi toks neišlaikiusiųjų skaičius netenkina ministerijos, nuspręsta analizuoti užduotis ir mokinių rezultatus. Kodėl tai įvyko ir ko galima tikėtis?   A.a. Algirdas Zabulionis cunamiu vadino kas tris metus švietimo bendruomenę sukrečiantį PISA tyrimų rezultatų Skaityti toliau [...]

Matematikos mokymas, ugdymo filosofija ir matematikos mokymo filosofija

 Mokyklinė matematika, Švietimas  1 Response »
Spa 032020
 
Šis įrašas apie tai, kaip matematikos mokymas konkrečioje šalyje priklauso nuo toje šalyje dominuojančios ugdymo filosofijos. Matematikos mokymo santykiai su ugdymo filosofija neretai įgyja kontroversijos pavidalą. Jų nagrinėjimas yra matematikos mokymo filosofijos objekto dalimi. Apie tokias kontroversijas – antroje įrašo dalyje. Kodėl dabar tai svarbu? Pirma, dėl vykdomos matematikos programos atnaujinimo.  Matematikos mokymo priklausomybė nuo ugdymo filosofijos gali būti stipri Skaityti toliau [...]

Į kompetencijų plėtotę orientuotas ugdymas

 Mokyklinė matematika, Švietimas  No Responses »
Lie 262020
 
Orientacija į kompetencijų plėtotę yra ugdymo programų reformos kryptis (angl. „competence-based“ approaches to teaching and learning or just competency-based education). Tokios reformos prasidėjo maždaug nuo 1990-ųjų daugelyje pasaulio šalių. Jų turinys skirtingose šalyse nebuvo vienodas.  Tokiomis reformomis bandyta atsisakyti orientuoti ugdymą į žinių perdavimą, kuris tapatinamas su žinių atsiminimu ir jų taikymu be supratimo. Vietoje to siekiama dalykų programas ,,integruoti“ Skaityti toliau [...]

Pasaulis be universitetų

 Mokslas, Švietimas  No Responses »
Bal 132019
 
Šiais metais savo gimtadienį Vilniaus universitetas nusprendė pažymėti neįprastai. 440 metų sulaukusi universiteto bendruomenė galėtų tiesiog pasidžiaugti amžiumi bei užsitarnauta reputacija. Vietoje to minėjimui pasirinktas scenarijus buvo tinkamesnis laidotuvėms, o ne gimtadieniui. Balandžio 4 dieną Vilniaus universiteto Teatro salėje vyko tarptautinis forumas. Jo dalyviai svarstė egzistencinius klausimus. Ar universitetas vis dar atlieka savo vaidmenį visuomenėje? Galbūt Skaityti toliau [...]

Apie tikėjimą ir jo kainą mūsų švietime

 Švietimas  3 komentarai »
Sau 262019
 
Kiekvieno mokyklą baigiančio mokinio išsilavinimas tiesiogiai priklauso nuo to, ko ir kaip jis  mokomas. Tad ugdymo programų atnaujinimas turinio požiūriu turėtų būti pagrindiniu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos uždaviniu. Ugdymo programų atnaujinimas atsidūrė aklavietėje faktiškai neprasidėjęs. Rudenį buvo sustabdytas programas turinčių atnaujinti ekspertų paslaugų pirkimas. Šį mėnesį nepasitikėjimą ministerijos parengtam ugdymo programų atnaujinimo gairių Skaityti toliau [...]

Ugdymo turinys – švietimo sistemos Achilo kulnas

 Švietimas  No Responses »
Grd 082018
 
Mokytojų streikas rodo, kad ministerijos vykdoma reforma mokyklose sukėlė krizę. Bet mokytojų pasipriešinimas neteisybei įkvepia. Šis komentaras apie kitą švietimo sistemos problemą. Jos sprendimo perspektyvos kol kas neįkvepia. Kalbu apie neseniai prasidėjusį, bet dabar sustojusį visų dalykų mokymo programų atnaujinimą. Mokyklinio dalyko mokymo programa yra trumpas aprašymas temų, kurias turėtų mokinys įsisavinti per 12 mokykloje praleistų metų. Tačiau tai, kas surašyta Skaityti toliau [...]

Apie švietimo reformos ideologinius pagrindus

 Švietimas  2 komentarai »
Rgs 012018
 
Norint pabrėžti žinių svarbą bei švietimo institucijų reikšmę visuomenėje, rugsėjo pirmoji vadinama Mokslo ir žinių diena. Ji yra atmintinų dienų sąraše. Tokią dieną norėtųsi kalbėti apie tai, kas yra reikšminga ir esminga švietimui. Viešojoje erdvėje apie švietimą kalbame vos ne kasdien. Kalbame apie mokytojo prestižą, egzaminus, mokytojo etatą ir t.t. Visi šie dalykai yra labai svarbūs mūsų švietimo sistemoje. Bet yra ir kitų ne mažiau svarbių klausimų. Vienas Skaityti toliau [...]

EBPO ir ŠMM požiūriai į švietimo problemas

 Švietimas  No Responses »
Geg 052018
 
Pastarosiomis savaitėmis daug kalbama apie Vyriausybės vykdomas reformas. Valdžios žmonės ir ekspertai sutaria, kad reformomis siekiama sukurti verslui palankias sąlygas. Ne išimtis ir švietimo reforma. Pasak švietimo ministrės patarėjo Eugenijaus Butkaus, ministerijos vykdoma mokslo ir verslo bendradarbiavimo politika pasiteisina ir ji bus toliau tęsiama. Rūpintis šalies ekonomine gerove savaime nėra blogai. Abejonių kelia tai, kad neįvertinama kultūros svarba atliekant reformas.  Skaityti toliau [...]
 Older Entries