Matematinis samprotavimas mokykloje: ką turėtų žinoti būsimi švietimo ministrai ir ministrės

 Mokslo politika, Mokyklinė matematika  No Responses »
Rgp 052023
 
Kalbėjimas apie matematikos mokymo mokykloje gilinimą, gali susilaukti skeptiško vertinimo. Jums primins, kad žemi didelės mokinių dalies matematiniai pasiekimai egzaminuose rodo, kad jau dabartinis mokyklinės matematikos turinys yra jiems per sunkus. Skeptikų požiūriu, dalyko gilinimas yra ,,akademinių žinių“ suteikimas mokykloje ir todėl nepriimtinas. Tokios žinios gali būti reikalingos tik gabiesiems ir tiems, kas planuoja studijuoti matematiką universitete. Ir apskritai, šiais Skaityti toliau [...]

Karštoji Rusijos mokslininkų vasara

 Mokslo politika  No Responses »
Rgp 132013
 
2013 metų birželio 27 dieną Rusijos vyriausybės posėdyje jos pirmininkas D.A. Medvedevas pasiūlė aptarti mokslų akademijos sistemos reformą ir atitinkamą įstatymo projektą. Jis pasakė, kad šiuo metu Rusijoje yra šešios valstybinės mokslų akademijos ir tarp jų Rusijos mokslų akademija  (РОССИЙСКАЯ АКАДЕМИЯ НАУК) yra didžiausia. Medvedevo teigimu šią sistemą reikia atnaujinti. Atnaujinimo planą vyriausybės posėdyje pristatė Rusijos švietimo ir mokslo Skaityti toliau [...]

Ilgiausiai gyvuojanti vakarų ekonominės minties intelektualinė klaida

 Mokslo politika  No Responses »
Rgp 122013
 
Tokia klaida pagal  T. Kealey yra mokslinių tyrimų biudžetinis finansavimas. Šį mėnesį Cato Unbound svetainėje  publikuotame jo esė The Case against Public Science formuluojami argumentai už tai, kad mokslinius tyrimus turėtų finansuoti tik privatusis verslas. Visi argumentai atspindi libertarizmo  filosofiją.  Šis straipsnis sukėlė šurmulį tarp internautų (žr. čia ir čia). Klausimas: ,,Vyriausybė ar verslas turi finansuoti mokslą?" yra svarbus ir Lietuvai. Skaityti toliau [...]

Lietuvos mokslų kare pralaimi Lietuva

 Mokslo politika  No Responses »
Lie 202013
 
Po pirmųjų nesėkmių kadencijos pradžioje pradeda atsigauti švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis.  Balandžio mėnesį ministras atsargiai užsiminė apie kai kurių disciplinų brandos egzamino galimą privalomumą.  Pastaruoju metu ministras drąsiai teigia apie humanitarinių ir socialinių mokslų neperspektyvumą darbo rinkose. Jo nuomone Lietuvai reikia ,,inžinerinių, tiksliųjų mokslų, informacinių technologijų, aukštos kvalifikacijos techninių specialistų, galinčių Skaityti toliau [...]

Ar matematika taps Rusijos nacionalinės idėjos dalimi?

 Mokslo politika  No Responses »
Lie 062013
 
Pastaruoju metu Rusijoje vyksta pasiruošimas naujai matematinio ugdymo reformai. Sprendžiant pagal ruošiamų dokumentų projektus, reformos užmojai įspūdingi. Ruošiamasi matematiką padaryti ne tik realia mokslų karaliene, bet ir nacionalinės idėjos esmine dalimi, įgalinančia Rusijai tapti lydere pasaulio šalių konkurencinėje kovoje. Pasiruošimas matematinio ugdymo reformai turi visišką Rusijos valdžios palaikymą. Remiantis 2012 metų gegužės 7 dienos Rusijos Federacijos Skaityti toliau [...]

Matematikų elgesio kodeksas

 Mokslo politika  1 Response »
Lap 102012
 
Šiame įraše atpasakoju tai, ką kalbėjau š.m. lapkričio 8 d. MRU Akademinės etikos centro organizuotame seminare ,,Etikos kodeksai Lietuvos aukštosiose mokyklose''. Seminaro programa yra čia. O kalbėjau apie Europos matematikų draugijos rengiamą elgesio kodeksą ir apie savo požiūrį į šio kodekso galimą (be)prasmingumą Lietuvoje. 2010 m. Europos matematikų draugija (EMD) įsteigė Etikos komitetą ir įpareigojo jį paruošti Elgesio kodeksą (angl. Code of Practice). Šio Skaityti toliau [...]

Kas yra universitetas Lietuvoje?

 Mokslo politika  1 Response »
Spa 212012
 
Universitetas yra rinka, kurioje parduodamas ir perkamas universitetinio mokslo diplomas. Universitetas yra tuo geresnis, kuo daugiau ir brangiau jis parduoda diplomų. Taip rašau su nemaža ironijos doze. Tačiau labai panašų studijų kokybės apibūdinimą įžvelgiu  olandų tyrėjų nuomonėje, kurią savo straipsnyje cituoja  Saulius Vengris. Būtent, vyriausybės požiūriu studijų kokybė suprantama, kaip ,,Didžiausias nedidelėmis išlaidomis parengiamų studentų, nustatytu laiku Skaityti toliau [...]

Menas ir matematika: likimo broliai ir ne tik

 Mokslo politika  1 Response »
Rgs 302012
 
Šis įrašas atsirado perskaičius tekstą Stanislovas Kuzma: ,,Esu fatalistas ir beveik kiekvieną kūrinį pradedu nuo avantiūros``, kurį užrašė Stanislovas Kairys, o publikavo Kultūros barai šių metų rugsėjo numeryje. Tekstas atskleidžia skulptoriaus darbo aplinkybes, jo pažiūras į meną, bei meno santykį su valstybe. S. Kuzmos matoma meno padėtis Lietuvoje atrodo esanti labai panaši į matematikos padėtį Lietuvoje. Tai ir pabandysime parodyti. S. Kuzma kalba apie meną, Skaityti toliau [...]

Mokslo populiarinimas Lietuvoje

 Mokslo politika  No Responses »
Rgp 182012
 
Pretekstu šiam įrašui tapo liepos 23 dieną leidinyje The Scientist paskelbta M.C.Nisbet ir D.A.Scheufele nuomonė apie mokslo komunikavimą visuomenei, arba, paprasčiau kalbant, apie mokslo populiarinimą, Amerikoje. Straipsnio autoriai paneigia šiuos penkis mitus: amerikiečiai daugiau nebetiki mokslininkais; mokslinė žurnalistika mirė; pramoginė žiniasklaida skatina prieš mokslą nukreiptą kultūrą; problema yra visuomenė, o ne mokslininkai ir mokslo politikai; politiniai Skaityti toliau [...]

Nesuprantama ir ignoruojama žinių sritis

 Mokslo politika  No Responses »
Rgp 052012
 
Europos matematikų sąjungos (EMS) Prezidentės Martos Sanz-Solé teigimu, matematika yra didžia dalimi nesuprantama ir ignoruojama žinių sritimi Europoje. Šį savo teiginį ji plėtoja paskutiniame leidinio Public Service Review: European Science and Technology (Jungtinė Karalystė) numeryje. Nepaisant to, kad matematika yra pasaulio suvokimo priemonė, mūsų visuomenėje nėra supratimo kas yra matematika ir kodėl ji yra svarbi mokslui.  EMS Prezidentės nuomone, šis nesupratimas Skaityti toliau [...]